Lapkričio 17: Pasaulinė vargstančiųjų diena

Popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga. „Vargšai nėra skaičiai, kurių pagrindu galėtume pasigirti veikla ir projektais. Vargšai yra asmenys, kuriuos reikia sutikti. Vargšai mus gelbėja, nes įgalina sutikti Kristaus veidą.“

Bažnyčia ir Popiežius
Opus Dei - Lapkričio 17: Pasaulinė vargstančiųjų diena

Popiežiaus Pranciškaus žinia 3-osios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga (2019 m. lapkričio 17-oji, XXXIII eilinis sekmadienis)

Varguolio viltis nepražus amžinai

1. „Ne visuomet varguolis bus užmirštas“ (Ps 9, 19). Tie psalmės žodžiai yra labai aktualūs. Jie išreiškia gilią tiesą, kurią tikėjimas įrašo pirmiausia į vargingiausiųjų širdis: galima grąžinti viltį, prarastą susidūrus su neteisingumu, kančia ir gyvenimo netikrumu.

Psalmininkas aprašo varguolio padėtį, taip pat jo engėjų išpuikimą (plg. Ps 10, 1–10). Jis šaukiasi Dievo teismo, kad būtų grąžintas teisingumas ir įveikta nedorybė (plg. Ps 10, 14–15). Atrodo, kad jo žodžiuose grįžta klausimas, nuolat užduodamas per amžius iki pat mūsų dienų: kaip Dievas gali pakęsti tokią nelygybę? Kaip gali leisti, kad varguolis būtų žeminamas, ir neateiti jam į pagalbą? Kodėl leidžia, kad engėjai laimingai gyventų, kai toks jų elgesys varguolių kančių akivaizdoje turėtų būti smerkiamas?

Kai ši psalmė buvo kuriama, vyko sparti ekonomikos plėtra, kuri, kaip dažnai būna, sukėlė didelę socialinę nelygybę. Ta nelygybė lėmė didelės grupės vargstančiųjų atsiradimą, jų gyvenimo sąlygos atrodė dar dramatiškesnės palyginti su nedaugelio privilegijuotųjų įgytais turtais. Psalmės autorius, žvelgdamas į tą situaciją, vaizduoja tikrovišką ir įtikinamą paveikslą.

Tai buvo laikai, kai arogantiški, bedieviai žmonės taikėsi į vargšus siekdami užvaldyti net tą menką jų nuosavybę ir paversti juos vergais. Ir šiais laikais padėtis nedaug skiriasi. Ekonominė krizė daugeliui asmenų grupių nesutrukdė praturtėti, o tai atrodo kaip anomalija tuo labiau, kuo daugiau mūsų miestų gatvėse sutinkame vargšų žmonių, kuriems trūksta būtinų pragyvenimui dalykų ir kurie dažnai skriaudžiami ir išnaudojami. Čia prisimintini Apreiškimo knygos žodžiai: „Tu gi sakai: Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia,– o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas“ (Apr 3, 17). Eina amžiai, bet turtuolių ir vargšų situacija nesikeičia, tarsi istorijos patirtys nieko neišmokė. Psalmės žodžiai byloja ne apie praeitį, bet apie dabartinę mūsų vietą Dievo teismo akivaizdoje.

Visą Popiežiaus žinios tekstą skaitykite čia.