„Pamaldūs kaip vaikai“
Matydamas dabar savo skurdą, Viešpatie, sakiau Tau: leiskis apgaunamas savo vaiko, kaip tie geraširdžiai tėvai, kurie įduoda vaikui į rankas dovaną, kurią nori iš jo gauti... nes puikiai žino, kad vaikai nieko neturi. – Ir kaip džiaugiasi tėvas ir vaikas, nors abudu dalijasi ta paslaptimi! (Kalvė, 195)
Maldos ir atgailos gyvenimas, dieviškosios vaikystės suvokimas padaro mus itin pamaldžiais krikščionimis, tarsi mažyčiais vaikais Dievo atžvilgiu. Tikėjimas yra vaikų dorybė. Kad vaikas visiškai atsiduotų tėvo globai, jam reikia būti ir jaustis mažu ir bejėgiu. Daug mąsčiau apie šį dvasinės kūdikystės gyvenimą, kuris neprieštarauja tvirtybei, nes reikalauja stiprios valios, užgrūdintos brandos, atviro ir tvirto charakterio.
Taigi, būkime pamaldūs, pamaldūs kaip vaikai, tačiau nebūkime it nemokšos. Todėl kiekvienas pagal savo galimybes …