Pašaukti šventumui

Opus Dei padeda sutikti Kristų darbe, šeimos gyvenime ir kituose kasdieniuose užsiėmimuose.

Eilinis krikščionis gali siekti šventumo, kad ir kur jis būtų, kad ir ką darytų.

Visi pakrykštytieji yra pašaukti sekti Jėzumi Kristumi, gyventi Evangelija ir duoti ją pažinti kitiems. Opus Dei tikslas yra prisidėti prie šios Bažnyčios evangelizacijos misijos, padedant visiems tikintiesiems gyventi pagal savo tikėjimą kasdieniuose gyvenimo aplinkybėse, ypač ieškodami šventumo darbe.

Kai kurie Opus Dei dvasios bruožai:

Dieviškoji įsūnystė: Krikščionis yra per krikštą tapęs Dievo vaiku. Opus Dei pabrėžia šią esminę krikščionybės tiesą ir teigia būtinybę elgtis pagal ją, skatindamas pasitikėjimą dieviškąja Apvaizda, paprastumą bendraujant su Dievu, pagarbą prigimtinei ir žmogiškai tikrovei, ramybę ir optimizmą.

Kasdienio gyvenimo pašventinamoji vertė: Eilinis krikščionis gali siekti šventumo, kad ir kur jis būtų, kad ir ką jis darytų. Opus Dei steigėjo žodžiais tariant, „kasdienis gyvenimas gali būti šventas ir pilnas Dievo“, „Viešpats mus kviečia pašventinti kasdienę pareigą, nes čia irgi glūdi krikščioniškas tobulėjimas“ (Kristus eina pro šalį, 148).

Darbo pašventinimas: Pagal Opus Dei dvasinį mokymą, darbas yra vienas pagrindinių mūsų gyvenimo dalykų, kuriuos reikia pašventinti. Profesija, kiekvieno žmogaus pareigos yra šventumo kelias. Kad pašventintų darbą, prelatūros nariai stengiasi jį atlikti „kiek įmanoma tobuliau: ir kaip žmonės (profesinė kompetencija), ir kaip krikščionys (iš meilės Dievo valiai ir noro pasitarnauti žmonėms)“ (Pasikalbėjimai su monsinjoru Escrivá de Balaguer, 10).

Meilė laisvei: Opus Dei nariai yra piliečiai, kurie naudojasi tomis pačiomis teisėmis ir turi tas pačias pareigas kaip ir kiti. Ginčytinus visuomenės klausimus stengiasi spręsti kaip laisvi ir atsakingi asmenys, neįpainiodami Bažnyčios į savo sprendimus ir nepateikdami jų kaip vienintelių suderinamų su tikėjimu. Taip reiškiasi jų pagarba kitų laisvei ir nuomonei.

Maldos ir aukos gyvenimas: Opus Dei dvasinis mokymas ragina malda ir atgaila palaikyti troškimą pašventinti kasdienius užsiėmimus. Tad prelatūros tikintieji savo gyvenime nuolat praktikuoja mąstymo maldą, kasdienį dalyvavimą šv. Mišiose, dažną išpažintį, rožinį, rekolekcijas ir t.t. Svarbią vietą užima pamaldumas Švč. Mergelei. Taip pat sekdami Jėzumi Kristumi, jie tokiu būdu aukojasi, kad kitiems padėtų ištikimai vykdyti pareigą ir padarytų jų gyvenimą mielesnį, pvz., atsisakydami nedidelių malonumų, pasninkaudami, dalydami išmaldą ir t.t.

Dievo meilė ir apaštalavimas: Opus Dei nariai stengiasi liudyti savo krikščionišką tikėjimą. Steigėjo žodžiais tariant, „tik triūsdami petys petin su savo kolegomis, draugais, artimaisiais, galėsime jiems padėti nueiti pas Kristų“ (Dievo bičiuliai, 264). Šio tikslo siekiama pirmiausia asmeniniu pavyzdžiu, taip pat žodžiu. O karštas troškimas padėti pažinti Kristų neatskiriamas nuo noro padėti sprendžiant artimo materialines reikmes ir visuomenės socialines problemas.

Gyvenimo vienovė: Bičiulystė su Dievu, pasaulietinė veikla ir pastangos evangelizuoti gyvenime yra neatskiriami dalykai, o tai šv. Josemaría pavadina gyvenimo vienove, šiuo terminu apibendrindamas didžiąją savo dvasinio mokymo dalį. 1967 m. jis aiškino, kad tikintysis, kuris dirba pasinėręs pasaulyje, „neturi gyventi dvigubo gyvenimo: vieno – vidinio gyvenimo, santykių su Dievu gyvenimo, ir kito - nuo pirmojo atskirto ir kitokio - šeimyninio, profesinio ir visuomeninio gyvenimo“. Priešingai, „tėra vienas gyvenimas, iš kūno ir dvasios, kuris siela ir kūnu turi būti šventas ir pilnas Dievo“.