Prelato laiškas (2008 m. gegužė)

Gegužę vysk. Javier Echevarria kviečia malda prisiminti Dievo Motiną ir mokytis iš Jos kalbėtis su Kristumi.

Mylimiausieji: tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Visuotinė Bažnyčia šiandien švenčia Viešpaties Žengimo į dangų šventę, kuri dėl kitų pastoracinių priežasčių kai kuriose vietose perkeliama į kitą sekmadienį. Kaip mums patardavo mūsų Tėvas, susivienykime su Apaštalais ir šventosiomis moterimis, kurie yra šios paskutinės Jėzaus Kristaus gyvenimo žemėje paslapties liudininkai.

Tikrai teisinga, kad visi angelai ir šventųjų minios garbina, šlovina ir aukština šventąjį Kristaus žmogiškumą “ [1]. Norime iš visos širdies prisidėti prie šio mūsų Jėzaus aukštinimo, jaučiamės paskatinti iš visų jėgų griebtis šios mums suteiktos atpirkimo malonės ir turėdami omeny, kad kaip ir tuos Vienuolika, taip ir mus Jis gali išbarti už netikėjimą [2], Jį meldžiame, kad mums suteiktų naujo, antgamtiško gyvenimo didybę.

Viešpats mus paliko. Iškeliavo į dangų mums ruošti paskutinių rūmų; ten sėdi Dievo Tėvo dešinėje ir kaip kartojama liturgijoje, gratia Capitis, galvos malonė atkeliauja į visas Mistinio Kūno dalis. Prieš iškeliaudamas Jis mus įpareigojo eiti po visą pasaulį, kad drąsiai, nebijodami, ką pasakys kiti, vedami tikėjimo ir optimizmo, skelbtume Jo mokymą [3].

Palyginti su mūsų jėgomis, ši užduotis akivaizdžiai per didelė: mes tokie menki tokiam didžiam darbui! Tačiau kokį saugumo jausmą mums teikia pažadas, kad Jis nepaliks mūsų vienų, kad mums atsiųs Šventąją Dvasią, kad iki pasaulio pabaigos būtume Jo liudytojai! [4] Kristaus įžengimas į Dangų kiekvienai ir kiekvienam yra didis iššūkis,ir didelis Dievo pasitikėjimas.

Bet tu ir aš jaučiamės kaip našlaičiai: mums liūdna, ir mes einam pasiguosti Marijai “ [5]. Šiais žodžiais šv. Chosemarija baigia kalbėti apie antrąją Rožinio paslaptį. Tad raskime paguodą mūsų Motinoje, kad Jos dėka ištikimai, labai ištikimai laikytumės pažado liudyti Kristų ir Jo mokymą.

Daugumoje pasaulio šalių gegužės mėnuo laikomas Marijos mėnesiu. Prisimenu, kaip kiekvienais metais tokiu metu šv. Chosemarija užsidegęs stengdavosi savo gyvenimui suteikti dar daugiau Marijos dvasios. Jau dabar imkime mąstyti, kokias gėles ateinančiomis savaitėmis aukosime Mūsų Motinai: kaip pamaldžiai garbinsime Jėzų, Jos taip mylimą Sūnų, ir Ją pačią; kaip aukosimės darbe, bendraudami su kitais, atlikdami šeimos, profesines ir visuomenines pareigas. Nors šie darbai mums ir atrodo nereikšmingi, atlikti su meile ir meilės vardan, ims skleisti bonus odor Christi [6], Kristaus malonų kvapą, kurį skleisti darbais yra pašauktas kiekvienas krikščionis, kad ir kiti pažintų ir pamiltų Jėzų. Ar jau apmąstei, kaip šiomis dienomis pagerbsi Mergelę Mariją?

Gegužės mėnesį gausu Mergelės Marijos švenčių ir prisiminimų iš Opus Dei istorijos, kurie mums diena iš dienos padeda atgaivinti širdyse sūnų ir dukterų meilę. Šiomis eilutėmis jums norėčiau padėti ir aš.

Rytoj, gegužės 2-ąją, švenčiame pirmosios piligrimystės žygio jubiliejų, kurios šv. Chosemarija pradėjo gegužės piligrimystės paprotį. Jau prabėgo 73 metai, o kiek tūkstančių dukrų ir sūnų nuo to laiko visame pasaulyje aplankė savo Motiną Mariją, sekdami anuomet pramintais mūsų Tėvo takais!

Puoselėkime šią šeimynišką atmosferą, kurią šv. Chosemarija nuo pat pradžių įskiepijo, pradėdamas šią Opus Dei Marijos tradiciją. Po daugelio metų kalbėdamas apie 1935-ųjų gegužės 2-osios piligrimų kelionę, jis rašė: „ Toji piligrimystė nebuvo tokia, kokia būna paprastai. Ji nebuvo nei triukšminga, nei masinė: keliavome trise. Gerbiu ir myliu visas tas viešąsias pamaldumo išraiškas, tačiau pats stengiuosi Marijai paaukoti tokią pat meilę ir užsidegimą ją lankydamas pats vienas ar mažomis grupelėmis, intymesnėj aplinkoj .“ [7]

Mergelė Marija šitiek daug padeda savo vaikams! Dauguma Jos pagalbos atvejų žmonijos istorijoje lieka nepastebėta, tačiau Ji iš vidaus nušviečia jos sulaukusiųjų gyvenimą, suteikia jėgų tapti geresniems, įkvepia siekti sunkaus – tačiau pasiekiamo – tikslo susivienyti su Dievu ir tapti šventi. Paskutinę dieną paaiškės visa šios pagalbos ir maloningo atsako svarba. Stenkimės į visus įvykius ir aplinkybes žvelgti kaip mūsų Tėvas: amžinybės akimis .

Tačiau be viso to, Mūsų Motina negaili pagalbos ir žmonėms – nes taip nori Dievas – ypač tais istorijos laikotarpiais, kai jos labiausiai reikia. Gvadalupė, Lurdas, Fatima ir kitos Bažnyčios pripažintos Marijos apsireiškimo vietos yra tik maža dalelė Marijos rūpesčio, kuriuo Ji apgaubia savo vargstančius vaikus; Ji kaip gera Motina visomis išgalėmis stengiasi pažadinti mūsų atgailą ir vesti mus pas Kristų, kad labiau suartėtume su Dievu.

Vieną iš šių apsireiškimų prisiminsime gegužės 13-ąją: pirmąjį Švenčiausiosios Mergelės apsireiškimą Fatimoje. Teskamba mūsų ausyse maldos, atsivertimo ir atgailos už nuodėmes žinia, kuri su tokia jėga veržiasi iš šios Marijos šventovės. Suprantama, ypač dėkojame Mergelei už tai, kad globodama Popiežių Joną Paulių per 1981 m. gegužės 13 d. pasikėsinimą išgelbėjo jam gyvybę; su dėkingumu minime ir tuos daugybę kartų, kai Šv. Chosemarija prieš Ją klaupdavosi „Capelinha “ koplytėlėje, melsdamas jos motiniškos globos Bažnyčiai, Opus Dei, visoms sieloms. Jis nuolat kartodavo, kad toji vieta yra jo užuovėja.

Paminėjau Lurdą – šiais metais švenčiamos 150-osios apsireiškimų metinės – ir prisiminiau tas akimirkas, kai mūsų Įkūrėjas tame Pirėnų kalnų kampelyje meldė mūsų Motinos pagalbos. Meldžiu Jos, kad visi Opus Dei tikintieji ir žmonės, kuriuos paliečia mūsų apaštališka veikla, puoselėtų užsidegimą kasdien vis labiau mylėti Švenčiausiąją Mergelę ir būti Jai atsidavę kaip šv. Chosemarija.

Opus Dei pamaldumo Marijai tradicijoje taip pat labai gyva Mūsų Gvadalupės Motinos, taip glaudžiai susijusios su Naujojo Pasaulio evangelizacija, globa. Ateinančiomis gegužės 16-24 dienomis prisiminsime 1970 m. šv. Chosemarijos noveną Mergelei jos Bazilikoje Meksike, dėl kurios jis pirmą kartą išsiruošė į Amerikos žemyną. Man nusišypsojo laimė – ją laikau ypatinga Dievo malone – lydėti mūsų Tėvą maldoje už Bažnyčią ir už Opus Dei. Po daugelio metų, 1983 m. balandžio pabaigoje, grįžau į Gvadalupę, šįkart drauge su mylimiausiuoju tėvu Alvaro, padėkoti mūsų Mergelei, kad išklausė karštą mūsų Tėvo maldą.

Iš tų dienų įvykių 1970-aisiais galime pasimokyti be galo daug. Šįkart jus kviečiu pasigėrėti mūsų Įkūrėjo didžiadvasiškumu. Labai aiškiai prisimenu paskutinę novenos dieną, gegužės 24-ąją. Kaip ir kasdien sukalbėjome tris Rožinio dalis. Prieš kalbant garbingąsias paslaptis, šv. Chosemarija mus paragino pasimelsti už viso pasaulio bėdas. Sulig mūsų Tėvo žodžiais prieš akis viena po kitos mums iškilo Europa, Azija, Afrika, Amerika ir Okeanija ir mes į palaimintosios Mergelės rankas atidavėm milijonų žemės žmonių bėdas, rūpesčius ir troškimus. Siekime Jos pavyzdžiu Jėzaus Kristaus išganymo vaisius skleisti visur ir visiems.

Gegužės 31-oji taip pat mūsų Motinos šventė. Kai tik arkangelas Gabrielius Marijai apreiškė Krikštytojo gimimą, ji „ atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą “ [8]. Jūsų vaizduotėje jau iškilusi ši scena, kurią kiekvieną dieną apmąstome kalbėdami antrąją džiaugsmingąją Rožinio paslaptį: apie Marijos apsilankymą, apie Elžbietos žodžius, apie įsčiose suspurdėjusį Krikštytoją... Marija savo pusseserės namuose išgyveno tris mėnesius ir padėjo jai viskuo, kuo tik galėjo. Koks didis Marijos buvimas šalia! Šv. Ambraziejus rašo: „ Jei vien įžengusios [į tuos namus] Marijos pasirodymas buvo toks galingas, kad jai pasisveikinus motinos įsčiose suspurdėjo kūdikis, o jo motina tapo kupina Šventosios Dvasios, ko vertas Marijos buvimas šalia šitiek laiko? “ [9]

Šiuos Bažnyčios Tėvo ir Mokytojo žodžius galime taikyti ir aukodamiesi Viešpačiui. Jei stengsimės kuo labiau priartėti prie Švenčiausiosios Mergelės ne tik gegužę, bet ir visados, kiek malonių pasipils ant mūsų sielų! Tarp jų ir didis džiaugsmas jaustis Dievo draugais ir vaikais.

Kiekvieną mūsų dieną lydinti Mergelė jas paverčia geriausia maldos mokykla. Prieš kelis mėnesius tą teigė ir Popiežius Benediktas XVI. „ Šv. Lukas mums dukart sako, kad Marija „įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin“ (Lk 2,19; plg. 2,51). Ji buvo užmezgusi glaudų ryšį su Dievu, gyveno pagal jo Žodį, o Dievas su Ja kalbėjo per įvairius ženklus. Magnificat yra šventojo Rašto žodžių „pamatas“, mums rodantis, kaip Marija nuolat gyveno pagal Dievo žodį, taigi ir su pačiu Dievu (...). Išmokime iš Marijos patys kalbėtis su Viešpačiu, savo gyvenime bei širdyje garbindami ir saugodami Dievo žodį, kad jis taptų tikriausiu kiekvieno dvasios penu. Šitaip pati dieviškoji Marija mus moko maldos .“ [10]

Baigdamas noriu jūsų paprašyti, kad melstumėtės už Opus Dei tikinčiuosius, kurie gegužės 24 d. Romoje taps kunigais. Tegu Viešpats kartu su savo Švenčiausiąja Motina jiems suteikia šventumo, išminties ir džiaugsmo.

Praėjusį mėnesį buvau išvykęs į dvi šalis – į Angliją ir į Austriją – padrąsinti Prelatūros tikinčiųjų ir rėmėjų tęsti savo apaštališką veiklą ir tarnystę Bažnyčiai. Atmindamas mūsų Tėvą ir tėvą Alvaro, nuvykau pasimelsti Mūsų Motinai iš Vilesdeno Londone ir Marijai Potšo Vienoje. Šiose vietovėse – kaip ir Aparesidoje (Brazilijoje), Luchane (Argentinoje), Lo Vaskese (Čilėje) ir kitose – šv. Chosemarija visą Opus Dei atidavė į Mergelės rankas. Išmokime sekti šiuo saugios užuovėjos keliu.

Vienoje, tęsdamas 1955-aisiais pradėtą šv. Chosemarijos maldą, kreipiausi į Mariją Stella Orientis, Rytų Žvaigždę, prašydamas globoti apaštališką veiklą, kurią vykdome ne vienoje Centrinės ir Rytų Europos šalyje, kadaise supančiotoje komunizmo, ir tose, kur mūsų dar tik laukia: Rumunijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje... Ar lydėsi visus tuos, kurie visame pasaulyje per piligrimystę meldžiasi mūsų Motinai? Ką pasakytum savo aplinkiniams apie Mergelės didybę ir maldavimo visagalybę? Ar apmąstei, kaip su didesne meile žvelgti į Jos atvaizdus? Ar nuolankiai sukalbi visas Rožinio „Sveika Marija“?

Šiandien, gegužės 1-ąją, kaip visada minima šv. Juozapo Darbininko šventė. Meldžiu šventąjį Patriarchą, kad mus išmokytų ateinančiomis savaitėmis ir visados apdovanoti meilės veiksmais jo skaisčiąją Žmoną.

Su meile jus laimina

Jūsų Tėvas

+ Javier

Roma, 2008 m. gegužės 1 d.

[1] Šv. Chosemarija, Šventas Rožinis , II garbingoji paslaptis.

[2] Plg. Mk 16, 14.

[3] Plg. Mt 28, 19-20; Mk 16,15.

[4] Plg. Jn 14, 15-18; Mt 28,20.

[5] Šv. Chosemarija, Šventas Rožinis , II garbingoji paslaptis.

[6] 2 Kor 2, 15.

[7] Šv. Chosemarija, Es Cristo que pasa , nr. 139.

[8] Lk 1, 39-40.

[9] Šv. Ambraziejus, Evangelijos pagal šv. Luką dvasinis komentaras , 2, 29.

[10] Benediktas XVI, Susitikimas su kunigais Romoje , 2007\02\22.