Pasitikėjimo santykis kaip rūpinimosi ligoniais pagrindas

Popiežiaus Pranciškaus žinia 29-osios Pasaulinės ligonių dienos proga, 2021 m. vasario 11-oji.

Bažnyčia ir Popiežius
Opus Dei - Pasitikėjimo santykis kaip rūpinimosi ligoniais pagrindas

„Turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai“ (Mt 23, 8)

Brangūs broliai ir seserys,

29-osios Pasaulinės ligonių dienos minėjimas 2021 m. vasario 11-ąją, Lurdo Švč. Mergelės Marijos liturginio minėjimo dieną, yra tinkama proga atkreipti ypatingą dėmesį į ligonius, taip pat jais besirūpinančiuosius tiek sveikatos apsaugos institucijose, tiek šeimose ar bendruomenėse. Mąstau ypač apie tuos, kurie visame pasaulyje kenčia dėl koronaviruso pandemijos padarinių. Visiems, ypač vargingiausiems ir esantiems visuomenės paribiuose, reiškiu dvasinį artumą ir patikinu, kad Bažnyčia juos myli ir jais rūpinasi.

Kai tikėjimas paverčiamas vien nevaisingu žaidimu žodžiais, nesiejamas su kito žmogaus istorija bei poreikiais, tuomet stinga sąryšio tarp išpažįstamo ir realiai išgyvenamo tikėjimo

1. Šios Pasaulinės dienos tema kyla iš Evangelijos ištraukos, kur Jėzus kritikuoja veidmainius, kurie kalba, bet nedaro (plg. Mt 23, 1–12). Kai tikėjimas paverčiamas vien nevaisingu žaidimu žodžiais, nesiejamas su kito žmogaus istorija bei poreikiais, tuomet stinga sąryšio tarp išpažįstamo ir realiai išgyvenamo tikėjimo. Tai rimta grėsmė; todėl Jėzus pasitelkia stiprius žodžius, įspėdamas dėl pavojaus, kai žmogus paverčia stabu save patį. Jis sako: „Turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai“ (8 eil.).

Jėzaus nukreipta kritika į tuos, kurie „kalba bet nedaro“ (3 eil.), yra išganinga visada ir visiems, nes niekas nėra atsparus veidmainystės blogiui; tai didžiulis blogis, trukdantis mums skleistis kaip vienintelio Tėvo vaikams, pašauktiems gyventi visuotinėje brolybėje.

Jėzus rodo veidmainystei visiškai priešingą elgsenos pavyzdį mūsų brolių ar seserų poreikių akivaizdoje. Jis siūlo sustoti, išklausyti, užmegzti tiesioginį ir asmeninį santykį su kitu žmogumi, pajausti jam ar jai empatiją bei užuojautą, leistis paliečiamam kito kančios, kad įsipareigotume jam patarnauti (plg. Lk 10, 30–35).

Likusią dokumento dalį skaitykite čia.