„Norint paklusti, reikia būti nuolankiam“
Kai tenka vadovauti, nė vieno nežemink; veik taktiškai; gerbk to, kuris tavęs klauso, protą ir valią. (Kalvė, 727)
„Dievo vaikų rasė“
Mes – Dievo vaikai. Nešėjai vienintelės liepsnos, galinčios nušviesti žemiškus sielų kelius, vienintelio spindesio, kur niekada nebus vietos tamsai, prieblandai nei šešėliams. Viešpats mumis pasinaudoja kaip deglais šiai šviesai įžiebti... Nuo mūsų priklauso, kad daugelis neliktų tamsybėse, o vaikščiotų takais, kurie veda į amžiną gyvenimą. (Kalvė, 1)
„Santuokos dieviškoji vertė“
Per patį šventės linksmybių įkarštį Kanoje tik Marija pastebi, kad trūksta vyno… Į mažiausias tarnystės smulkmenas įsigilina siela, karštai ir dėmesingai kaip Ji išgyvenanti dėl artimo, dėl Dievo. (Kalvė, 631)
„Visokeriopa veikla gali ir turi mus vesti Dievo link“
Neatidėliotinai svarbu skleisti Kristaus mokymo šviesą. Ugdykis, prisipildyk aiškių idėjų, krikščioniškos žinios pilnatvės, kad paskui galėtum perduoti tai kitiems. – Nelauk apšvietimų iš Dievo, kuriam nėra ko tau juos teikti, kai savo žinioje turi konkrečias žmogiškas priemones: studijas, darbą. (Kalvė, 841)
„Pamaldūs kaip vaikai“
Matydamas dabar savo skurdą, Viešpatie, sakiau Tau: leiskis apgaunamas savo vaiko, kaip tie geraširdžiai tėvai, kurie įduoda vaikui į rankas dovaną, kurią nori iš jo gauti... nes puikiai žino, kad vaikai nieko neturi. – Ir kaip džiaugiasi tėvas ir vaikas, nors abudu dalijasi ta paslaptimi! (Kalvė, 195)
„Sekti Kristaus pėdomis“
Mūsų kaip Dievo vaikų padėtis mus skatina – vis kartoju – puoselėti kontempliatyvią dvasią visuose žmogiškuose užsiėmimuose – būti šviesa, druska ir raugu, per maldą, per apsimarinimą, per religinę ir profesinę kultūrą, – įgyvendinant šį siekį: kuo giliau esame pasaulio sūkuryje, tuo labiau turime būti Dievo. (Kalvė, 740)
„Kasdienis maldos laikas“
Iš tikrųjų norėdamas būti atgailaujanti siela – atgailaujanti ir linksma, – pirmiausia turi apginti kasdienį savo maldos – intymios, dosnios, besitęsiančios maldos – laiką ir pasiskirti jį ne bet kada, o visada, kai tik tai įmanoma, nustatytą valandą. Laikykis šių smulkmenų. Būk šio kasdienio kulto Dievui vergas ir, patikinu tave, nuolat jausiesi džiugiai. (Vaga, 994)
„Giedok Nekaltai Pradėtajai Mergelei“
Pats Dievas, Visagalis, Visavaldis, Išmintingiausiasis, turėjo išsirinkti savo Motiną. Ką būtum daręs tu, jei būtų tekę rinktis? Manau, jog tu ir aš būtume išsirinkę tąją, kurią turime, pripildydami ją visokių malonių. Lygiai taip padarė ir Dievas. Ir todėl pirmoji po Švenčiausiosios Trejybės yra Marija.
„Nuolatinė malda“
Sakei man: tėve, esu daug kartų klydęs, padariau daug klaidų. – Žinau, atsakiau. Bet Dievas mūsų Viešpats, kuris irgi tai žino ir į tai atsižvelgia, iš tavęs teprašo nuolankumo, kad tai pripažintum, ir kovos, kad taisytumeisi, kad kasdien vis geriau Jam tarnautum vis turtingesniu vidiniu gyvenimu, nuolatine malda, pamaldumu, pasitelkęs deramas priemones savo darbui pašventinti. (Kalvė, 379)
„Nepertraukiamai melskis, tavęs klausausi“
Šventieji nenormalūs? Atėjo laikas išrauti šią išankstinę nuostatą. Su krikščioniškosios asketikos antgamtiniu natūralumu turime mokyti, kad net mistiniai reiškiniai nėra nenormalūs; jie pasižymi savitu natūralumu, kaip ir kiti psichikos ar fiziologijos procesai. (Vaga, 559)