Tu esi visa graži, ir dėmės nėra tavyje. Tu esi aptvertas sodas, mano sese, mano Sužadėtine, aptvertas sodas, užantspauduotas šaltinis. Veni coronaberis. - Ateik, būsi apvainikuota (Giesmių giesmė 4, 7; 12 ir 8).

Jei tu ir aš būtume galėję, taip pat būtume Ją padarę visos kūrinijos Karaliene ir Valdove. „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12, 1). Marija, Mergelė be dėmės, atsiteisė už Ievos nuopuolį: sutrynė pragaro slibino galvą savo nekalta pėda. Ji, Dievo Dukra, Dievo Motina, Dievo Sužadėtinė. Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia Ją vainikuoja Visatos Karaliene.

Ir angelai Ją garbina kaip savo valdovę... ir patriarchai, ir pranašai, ir apaštalai... ir kankiniai, ir išpažinėjai, ir mergelės, ir visi šventieji... ir visi nusidėjėliai, ir tu, ir aš.

(Ištrauka iš: Josemaría Escrivá de Balaguer, Šventasis rožinis, Vilnius, 2000).

Skaityk taip pat: Benediktas XVI, Bendrosios audiencijos katechezė Apie Švč. Mergelę Mariją Karalienę (2012-08-22)