Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Pradėjome Gavėnią, pasiruošimą Didžiajai Savaitei, kuris mums primena keturiasdešimt dienų, kurias Jėzus praleido dykumoje. Savo pasninku ir pagundų patirtimi, Viešpats mums rodo, kad vien Dievo pakanka. Gavėnios pasninko, išmaldos ir maldos praktikos mums padeda iš naujo įžengti į tą tikrovę.

Pasninku siekiame susitapatinti su Kristumi neturto keliu: „kaip atsižadėjimo patirtis, veda pasninkaujančius širdies paprastume iš naujo atskleisti Dievo dovaną ir suprasti savo kaip kūrinių tikrovę: esame sukurti pagal jo paveikslą ir panašumą ir jame randame pilnatvę“ (Pranciškus, Žinia 2021 m. Gavėniai).

Kaip žinome, neturto dorybės grožis slypi pirmiausia ne sukurtų gėrybių atsižadėjime, o atsisakyme netvarkos, kurią asmuo patiria, kai šios gėrybės nėra palenktos Dievo numatytam planui. Neturtas skelbia ir primena pirminį kūrinijos ir medžiaginių dalykų gerumą, kartu pripažindamas neprisirišimo prie jų grožį kaip „ženklą, kad širdis nesitenkina sukurtais dalykais, bet ilgisi Kūrėjo“ (Pasikalbėjimai, nr. 110).

Ši Gavėnia gali būti tinkamas laikas iš naujo užsidegti šiuo iššūkiu: tirti savo širdį, kad atrastume kaip medžiaginiai dalykai, kuriuos naudojame, prisideda prie to, kad vykdytume Dievo mums patikėtą misiją. Tada galėsime lengviau atsikratyti tų, kurie nepadeda ir keliauti nesuvaržomi kaip Viešpats, kuris neturėjo „kur galvos priglausti“ (Lk 9, 58). Gyvendami neturtu, išmoksime vertinti pasaulio dalykus pagal tai, kiek jie mums padeda vienijimosi su Juo ir tarnystės kitiems kelionėje, mokėdami su džiaugsmu atsisakyti tų, kurie šiandien ir dabar nėra tos kelionės dalis.

Su visa meile jus laimina

jūsų Tėvas

Roma, 2021 m. vasario 20 d.