Šv. Josemaria jaudindavo šv. Juozapo paprastumas ir didybė. Jo, „Galilėjos amatininko, vyro, kaip daugelis kitų“ gyvenimas buvo neatsiejamas nuo Jėzaus ir Marijos gyvenimo. Jo asmenyje atrasdavo gyvenimo bruožus tų, kurie žino esą Dievo pašaukti gyventi kasdienį gyvenimą su Juo, su visomis pasekmėmis, taip pat - netikėtumais ir rūpesčiais. Šv. Juozapas gyveno po tuo pačiu stogu su Dievu. Galime svarstyti, kad galbūt tuo jis neprimena „vyro, kaip daugelis kitų“. Vis dėlto, argi nesimeldžiame: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu?“ Ir, jeigu leidžiame, Jis užeina. Ir Jam tereikia tarti žodį, kad pasveiktume (plg. Mt 8,8).

Ypač šiandien, su visa Bažnyčia, žvelgiame į Juozapą, tą teisų ir ištikimą vyrą. Prašykime jo užtarimo, kad padėtų mums kasdien atsiliepti į begalinę Jėzaus Kristaus meilę, pamažu atidarydami Jam mūsų namų, mūsų širdies duris. Ir kad šis santykis mus vis labiau skatintų tarnauti kitiems, skleisti Evangelijos džiaugsmą.

Roma, 2018 m. kovo 19 d.