Prelatas: „Nepalikime persekiojamų krikščionių vienų!“

Rugsėjo pastoraciniame laiške Prelatas ragina Prelatūros tikinčiuosius: „Nepalikime vienų vyrų ir moterų, kurie visame pasaulyje kenčia arba yra persekiojami dėl tikėjimo“.

„Kiekvienas karas yra žmonijos žaizda, tačiau karai ypač siaubingi, kai kyla iš klaidingo ir piktžodiško pasiteisinimo Dievo vardu, kaip eilę kartų tvirtino Popiežius Pranciškus bei jo pirmtakai. Pastarosiomis savaitėmis krikščionių bendruomenių padėtis Irake, Sirijoje, Nigerijoje bei kitose pasaulio vietovėse tapo itin dramatiška. Žiaurumų, kuriuos patiria šie mūsų seserys ir broliai, akivaizdoje, ypač reikšmingi Šventojo Tėvo žodžiai, pasakyti per vieną iš rytinių pamokslų Šv. Mortos namų koplyčioje: „Šiandienos Bažnyčioje esama daugiau liudytojų, daugiau kankinių, nei pirmaisiais amžiais. Šių Šv. Mišių metu, prisimindami savo garbinguosius pirmtakus, mąstykime apie brolius ir seseris, kurie yra persekiojami, kenčia ir savo krauju laisto daugelio gimstančių bažnyčių daigus. Melskimės už juos ir už save“ (Pamokslas, 2014-06-30).

„Negalvokime, kad negalime nieko padaryti. Nors ir būtume toli, galime palaikyti kenčiančiuosius savo malda, pasiaukojimu ir kartais net materialine pagalba; tačiau pirmiausia – su tvirta ištikimybe vykdydami savo, kaip krikščionių, pareigas. Šv. Chosemarija rašė, kad mūsų apaštalinis darbas prisidės prie taikos, bendradarbiavimo, teisingumo puoselėjimo; prie karo, atskirties, nacionalinio ir asmeninio egoizmo vengimo. Nes visi suvoks, kad yra dalelė didžiosios žmonijos šeimos, kuri pagal Dievo valią yra kreipiama tobulumo link“.

Artėjant tėvo Alvaro del Portiljo beatifikacijai, kuri vyks Madride rugsėjo 27 d., Prelatas ragina kreiptis „tėvo Alvaro užtarimo prašant taikos pasauliui ir paguodos tiems krikščionims bei geros valios žmonėms, kurie kenčia dėl savo tikėjimo. Pats tėvas Alvaras dar jaunystėje, pirmaisiais Ispanijos pilietinio karo mėnesiais, kentėjo dėl religinio persekiojimo ir susidūrė su kankinystės galimybe. Buvo pasiruošęs ją priimti, jei tik Viešpats prašytų“.

Vysk. Ksaveras ragina „su autentišku tikėjimu melstis už šių laikų kankinius. Prašykime jų, kad būdami Danguje palaikytų mus ir padėtų būti Kristaus meilės liudytojais savo šeimoje, mieste bei visame pasaulyje, ypač tarp vargšų ir ligonių. Kadjų pavyzdžiu visi krikščionys išmoktų būti degančiais žiburiais pasaulyje, kuriam taip reikia taikos ir džiaugsmo sėjėjų“.