Brangūs broliai ir seserys:
Šiandien pradedame seriją katechezių apie palaiminimus Evangelijoje pagal Matą. Palaiminimai yra krikščionio „tapatybės kortelė“, kadangi atskleidžia Jėzaus veidą ir gyvenimo stilių.
kalnas, ant kurio Jėzus skelbia savo žodį, primena mums Sinajaus kalną, ant kurio Dievas diktavo Mozei dešimt įsakymų
Žinia buvo skirta mokiniams, bet taip pat ir kitiems žmonėms, visai žmonijai. Be to kalnas, ant kurio Jėzus skelbia savo žodį, primena mums Sinajaus kalną, ant kurio Dievas diktavo Mozei dešimt įsakymų. Dabar, palaiminimuose, Jėzus duoda mums „naujus įsakymus“, kurie nėra normos, o parodo Viešpaties siūlomą kelią į laimę.
Kiekvieną palaiminimą sudaro trys dalys. Pirmiausiai įvadinis žodis „palaiminti“ arba „laimingi“, po to apibūdinami tie, kurie vadinami palaimintaisiais: turintys vargdienio dvasią, liūdintys, alkstantys ir trokštantys teisumo, galiausiai pristatoma priežastis, dėl kurios jie palaiminti.
Palaiminimai apšviečia krikščioniško gyvenimo veiksmus
Ką reiškia žodis „laimingas“, „palaimintas“? Kilęs iš graikų kalbos, reiškia tą kuris gyvena Dievo malonėje, žmogų, kuris auga draugystėje su Dievu. Tai svarbu: Palaiminimai apšviečia krikščioniško gyvenimo veiksmus ir parodo, kad Dievo buvimas mumyse padaro mus tikrai laimingus.
Kartais Dievas pasirenka sunkiai suprantamus kelius - kartais nesuprantame, kodėl mums atsitinka tam tikri dalykai - pvz., sunku mums susitaikyti su savo ribotumu ar nepasisekimais, tačiau būtent juose Dievas parodo savo išganymo galybę ir suteikia mums tikrą džiaugsmą.