Popiežiaus Pranciškaus bendrosios audiencijos katechezė (2017-05-17):
Pastarosiomis savaitėmis mūsų mąstymai vyksta, taip sakant, Velykų slėpinio orbitoje. Šiandien sutinkame tą, kuri, pasak Evangelijos, pirmoji išvydo prisikėlusį Jėzų: Mariją Magdalietę. Ką tik pasibaigė šabas. Kančios dieną nebuvo laiko užbaigti laidotuvių apeigas; todėl, kai išaušo liūdesio pilnas rytas, moterys skuba prie Jėzaus kapo su kvapiaisiais aliejais. Pirmoji ten nuvyksta Marija Magdalietė, viena iš mokinių, lydėjusių Jėzų jau Galilėjoje ir tarnavusių gimstančiai Bažnyčiai. Jos kelyje prie kapo atsispindi ištikimybė daugybės moterų, kurios su atsidavimu metų metais vaikšto kapinių takeliais, puoselėdamos atminimą tų, kurių nebėra. Pačių tikriausių ryšių nenutraukia net mirtis: yra žmonių, kurie ir toliau myli, net jeigu brangus žmogus iškeliavo amžinai.
ta pati moteris, kuri prieš sutikdama Jėzų buvo apsėsta piktosios dvasios (plg. Lk 8, 2), dabar tampa naujos ir didesnės vilties apaštale
Evangelijoje (plg. Jn 20, 1–2. 11–18) Marija Magdalietė aprašoma iš karto parodant, jog ji nebuvo lengvai entuziazmui pasiduodanti moteris. Pirmą kartą aplankiusi kapą ji nusivylusi grįžta į vietą, kur slėpėsi mokiniai, ir pasakoja, kad akmuo nuristas nuo kapo angos. Jos pirmoji hipotezė yra pati paprasčiausia: kažkas slapta pagrobė Jėzaus kūną. Taigi pirmoji žinia, kurią atnešė Marija, buvo ne apie prisikėlimą, bet apie nežinomų asmenų įvykdytą vagystę, kai Jeruzalė miegojo.