Opus Dei prelatas 2023 m. lapkričio 15 d. žinioje ragino Dievo Darbo tikinčiuosius ir bičiulius prisidėti prie generalinių asamblėjų. Tai statute numatyta dalyvavimo procedūra, 2024 metais surengta daugelyje prelatūros teritorinių padalinių. Buvo paraginta plačiai apmąstyti, kaip atsiliepti į dabarties iššūkius pagal Opus Dei dvasią ir kaip švęsti artėjančią Dievo Darbo šimtmečio šventę su žvilgsniu į savo kilmę ir į ateitį.

Per dvylika mėnesių daug žmonių penkiuose pasaulio žemynuose dalyvavo asamblėjose pavadinimu „Dievo Darbo šimtmečio link. Giliau suprasti charizmą atnaujinant troškimą tarnauti Dievui, Bažnyčiai ir visuomenei“. Pasiūlymų pateikė tiek Opus Dei nariai, tiek rėmėjai bei bičiuliai, kurie dalyvauja ugdymo veikloje, tiek žmonės, kurie anksčiau priklausė institucijai. Pasiūlymus pateikė ir daug januolių, kuriems teks ypatingas vaidmuo įgyvendinant šias idėjas artėjančiais dešimtmečiais.

Aktualiausios temos

Iš viso beveik 55 tūkstančiai žmonių iš 70 šalių atsiuntė savo pasiūlymus. Be to, susibūrė apie tris tūkstančius darbo grupių apsvarstyti daugelį temų, susijusių su Opus Dei žinios įgyvendinimu bei iššūkiais ir veikimo būdais apaštalinėje veikloje.

Trys dažniausi klausimai šiuose pokalbiuose buvo šeima, darbas ir ugdymas misijai. Pavyzdžiui, Čilėje buvo kalbama apie ugdymo medžiagą, kuri naudojama ugdomojoje veikloje, kad padėtų įgyvendinti krikščiniškąjį idealą šiandienos tikrovėje; palaikymą šeimoms, ypač jauniausiems sutuoktiniams; kartu su tėvais prisidėti prie vaikų ugdymo; uždegti tėvus suvokimu dėl misijos, kurią savo šeimoje galima puoselėti kaip tarnystę kitoms šeimoms ir visuomenei; skleisti šventumo pasaulio viduryje žinią naujose kultūrinėse ir socialinėse aplinkose; tobulinti vidinę ir išorinę Opus Dei komunikaciją, kad geriau prisidėtume prie Bažnyčios misijos.

šeima, darbas ir ugdymas misijai

Taip pat svarstytos daugelis šiandien aktualių temų – nuo opiausių socialinių reikmių kiekvienoje šalyje bei pagrindinių iššūkių Bažnyčios evangelizavimo darbe iki tų Opus Dei žinios aspektų, kuriuos vertėtų giliau apmąstyti. Be kita ko, dalyviai pabrėžė, kad svarbiausias Dievo Darbo teikiamo ugdymo indėlis yra: padėti susitikti su Kristumi kasdieniame gyvenime, dvasinis palydėjimas bei teologinis ir doktrininis ugdymas apie krikščioniškąją žinią – kad taptų įmanoma perkeisti pasaulį iš vidaus.

„buvo klausimų, kurių niekada sau nebuvau uždavęs, visų pirma, kad atėjo laikas prisidėti daugiau“

Šis svarstymas neliko vien instituciniame lygmenyje, bet paskatino giliau įsipareigoti asmeniškai. Teofilius (Téophile), iš Prancūzijos ir Belgijos regiono, tvirtina: „Mūsų laiko iššūkius suvokiau gana teoriškai, bet pasijutau lyg man atsivertų akys konkrečių situacijų akivaizdoje, supratau, kad buvo klausimų, kurių niekada nebuvau sau uždavęs, visų pirma, kad atėjo laikas prisidėti daugiau. Taigi, nuo teorinio svarstymo perėjau prie asmeninių iššūkių atradimo.“

Dalyvavimo būdai ir analizės priemonės

Buvo įvairių dalyvavimo būdų: kiekvienas turėjo galimybę užpildyti elektroninį klausimyną (klausimų gaires); daugelyje vietų tai buvo papildyta kitais formatais, tokiais kaip asmeninis išklausymas arba užsiėmimai grupėse (pavyzdžiui, teminiai susitikimai arba ekspertų susibūrimai). Be to, daugelyje šalių buvo paskatinta kalbėtis su pilietinės visuomenės bei Bažnyčios atstovais. Vėlesnėse asamblėjose kaip naujove buvo pasinaudota dirbtinio intelekto priemonėmis – palengvintas dalyvavimas tūkstančiams žmonių, pasiūlymų surinkimas bei paskesnė atsakymų analizė.

Vyresnio amžiaus žmonės taip pat galėjo prisidėti savo patirtimi pateikdami užpildytus klausimynus bei darbo grupėse. Techninis palaikymas, kuriuo rūpinosi jaunimas, buvo proga praktiškai puoselėti keitimąsi žiniomis ir bendradarbiavimą.

Baigiamajame susitikime Rytų ir Pietų Azijos regione, į kurį patenka dešimt šalių (nuo Šri Lankos iki Japonijos, kartu su Singapūru, Korėja ir Vietnamu) dalyvavo skirtingo amžiaus, kilmės ir profesijų žmonės; tarp jų buvo gydytojų, slaugytojų, žurnalistų, dėstytojų, architektų, advokatų bei mokslininkų.

Tai buvo proga puoselėti įsiklausymą, sinodiškumą

Fabiola iš Meksiko dalinasi, ką jai reiškė dalyvauti baigiamojoje fazėje, per kurią apibendrinta surinkta medžiaga: „Tai buvo labai maloni proga iš naujo persisunkti Dievo Darbo dvasia, įsigilinti ir įsisąmoninti vaidmenį, kurį visi turime prisiimti kaip katalikai, eiliniai krikščionys, ir apibendrinti visas kitų žmonių mintis.“ Kunigas Chosė Luisas Injigesas (José Luis Íñiguez) iš Gvadalacharos vyskupijos teigia: „Tai buvo proga intensyviai puoselėti įsiklausymą, sinodiškumą; su Dievo pagalba, truputį geriau suprasti charizmą, kurią Dievas patikėjo mūsų Tėvui (šv. Chosemarijai), kad stengtumės vis geriau ją įkūnyti bei aiškiau ir paprasčiau perduoti.”

Nuo sinodo link šimtmečio

Visa apibendrinta šių asamblėjų baigiamųjų susitikimų medžiaga buvo išsiųsta į Romą. Jos pagrindu bus rengiamasi Dievo Darbo eiliniam generaliniam kongresui, kuris vyks 2025 m. balandį – gegužę. Tuo pačiu, kiekviename teritoriniame padalinyje pradėta rinktis prioritetus bei plėtoti vietinių susitikimų išvadas.

Nigerijoje ši mintis nusakyta taip: „Meldžiame Dievą, šventojo Chosemarijos užtarimu, tapatybės ir misijos suvokimo atgimimo kiekviename iš mūsų. Tai mums padės, vadovaujantis mūsų Įkūrėjo bei pirmųjų Dievo Darbo narių pavyzdžiu, geriau įgyvendinti Opus Dei dvasią ir savo asmeniniu apaštalavimu padėti daugeliui sielų priartėti prie Dievo.“

Sutarime su Sinodo sekretoriatu dėl sinodiškumo, visas šis procesas buvo išgyventas darnoje su Romos popiežiaus sušauktu susirinkimu. Pasiektas gausus dalyvavimas ir dialogas, kurį praturtino daugelio žmonių požiūrio taškai bei patirtis. Visa tai vyko maldos, apmąstymo, sąžinės patikrinimo, dialogo ir padėkos kupinoje aplinkoje. Ši padėka skiriama Dievui, šventajam Chosemarijai ir tiems, kurie prieš mus ėjo šiuo keliu. Padėka taip pat skirta visiems žmonėms, kurie dalyvavo asamblėjų baigiamuosiuose susitikimuose ir prisidėjo darbo organizavime.

Viskas jau padaryta ir viskas dar prieš akis

Maria, architektė iš Redžio Kalabrijos (Italija) tikina, kad dalyvavimas asamblėjose jai buvo „galimybė iš naujo atrasti tai, kas man padėjo atrasti pašaukimą, tai, kas paskatino mane įsimylėti naująjį prieš mane atsivėrusį gyvenimą. Dar kartą nustebti supratus Dievo Darbo dvasios didybę ir visų juntamos atsakomybės dėl pasaulio rimtumą.“

galimybė iš naujo atrasti tai, kas paskatino mane įsimylėti naująjį prieš mane atsivėrusį gyvenimą

Asamblėjos yra įsiklausymo ir pagalbos vadovybei įrankis, kurį šventasis Chosemarija numatė dėl Opus Dei, rengiamos kas dešimt metų. Jos yra konsultacinio pobūdžio. Tikslas yra surinkti visų Opus Dei narių ir bičiulių nuomones ir apsvarstyti, kaip geriau tarnauti Bažnyčiai ir visuomenėje, visose šalyse ir kiekvienu istorijos metu. Šįsyk ši priemonė pasitarnavo išankstiniame pasirengime Dievo Darbo šimtmečiui, kuris vyks nuo 2028 iki 2030 metų. Kaip sakė šventasis Chosemarija ir kaip neseniai mums priminė prelatas, „viskas jau padaryta ir viskas dar prieš akis.“