Mylimiausieji: tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Jūs jau turėjote galimybę sužinoti daugybę detalių apie mano pastarųjų savaičių kelionę. Šitomis eilutėmis norėčiau trumpai paminėti vieną iš daugelio mano džiaugsmo šiomis dienomis priežasčių.

Skirtingose šalyse, su skirtingomis kalbomis ir papročiais, buvo nuostabu dar kartą patirti vienybę įvairovėje.

Dievo Darbo vienybė, kaip dalyvavimas visos Bažnyčios vienybėje, radikaliai remiasi Eucharistija ir ypač reiškiasi – turėtų reikštis – broliškumu. Kaip stipriai šventasis Chosemarija mus ragino: „Mylėkite vieni kitus!“ Meile, kuri yra supratingumas, nuoširdus rūpestis kiekvienu žmogumi, malda, tarnystės dvasia. Būtinai atvira vienybe, kuri plečiasi apaštališku uolumu.

Visa tai yra Dievo dovana ir taip pat kiekvieno iš mūsų atsakomybė. O kadangi taip dažnai patiriame savo ribotumą, be nusivylimo prašykime Švenčiausiąją Mergelę, Gražosios Meilės Motiną, kad visi galėtume pasakyti Viešpačiui: „Tu man duodi imlią širdį“ (Ps 119, 32).

Taip pat prašau jus lydėti mane malda rugpjūčio viduryje, kai vyksiu pas jūsų seseris ir brolius į Šventąją Žemę ir turėsiu džiaugsmo melstis tose šventose vietose.

Su didele meile jus laimina

jūsų Tėvas