Mylimiausieji: tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Labai dėkoju Dievui už dienas, kurias praleidau Meksikoje. Per daugybės žmonių rodomą meilę ir dėmesį dar kartą patyriau, kad Dievo Darbas yra tikra šeima.

Gvadalupės Dievo Motinos akivaizdoje prisiminiau ir bandžiau įsisavinti šventojo Chosemarijos žodžius, ištartus Švč. Mergelei Marijai, taip pat ir per jo kelionę į Meksiką: „Dabar užsidegusia širdimi sakau tau: monstra te esse Matrem!“. Jis tęsė: „Jei mažas vaikas to paprašytų savo motiną, tikrai neatsirastų tokios motinos, kuri nebūtų sujaudinta.“ Štai kaip mes bendraujame su Viešpačiu ir su Dievo Motina: su vaikų pasitikėjimu ir natūralumu.

Esame tikri, kad Jėzus ir Jo Motina visada priima mūsų maldą. Todėl raginu jus atiduoti pasaulio ir Bažnyčios poreikius į jų rankas. Galbūt prisimenate, kad tėvas Chavjeras pasakodavo, kaip kartą šventasis Chosemarija jo paklausė: „Ar jau meldiesi, mano sūnau?“ Ir, nelaukdamas atsakymo, pridūrė: „Aš nenustoju melstis“.

Niekada nenustokime melstis – dažnai be žodžių – su tikėjimu, kuris neša savyje viltį, kuri neapgauna (plg. Rom 5, 5). Kaip sako Popiežius: „Net jei dangus apsiniaukia, krikščionis nenustoja melstis. Jo malda žengia koja kojon su tikėjimu“. Nors iš karto nematome maldos vaisių, ir toliau ištvermingai kreipkimės į Viešpatį, pasitikėdami Dievo meile mums (plg. 1 Jn 4, 16).

Ypač prašau melstis už dvidešimt penkis naujus prelatūros diakonus, kurie rytoj bus įšventinti Romoje.

Su didele meile jus laimina

jūsų Tėvas

Roma, 2022 m. lapkričio 18 d.