Mylimiausieji: tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Šiomis lapkričio savaitėmis ypač meldžiamės už visus mirusiuosius. Ypatingu būdu prisimename daugybę šį pasaulį palikusių Dievo Darbo tikinčiųjų, mirusius mūsų šeimų narius ir žmones, kuriuos pažinojome, kai jie gyveno šioje žemėje.

Kita vertus, mes žinome, kad mirtis neturi paskutinio žodžio. Kokią nuostabią viltį mumyse žadina tikėjimas! Viltis dėl dangaus šlovės yra viltis, kuri „neapgauna, nes Dievo meilė išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 5). Tai „Dievo dovana, kuri mus traukia į gyvenimą, į amžinąjį džiaugsmą. Viltis yra inkaras, kurį turime kitoje pusėje“ (Pranciškus, 2020-09-02).

Tačiau suprantama, kad mirties tikrovės akivaizdoje į sielą kartais gali įsiskverbti nerimas ar nusivylimo šešėlis. Tad stenkimės reaguoti greitai, kreipdamiesi į Mariją, vilties Motiną ir mūsų linksmybės Priežastį. Tuomet su džiugia viltimi, gauta iš Dievo, turėsime naujų vidinių jėgų tarnauti kitiems.

Dėkokime Viešpačiui už neseniai įvykusį dvidešimt keturių naujų prelatūros diakonų įšventinimą; toliau melskimės už juos ir už visus Bažnyčioje besirengiančius kunigystei.

Su visa meile jus laimina

jūsų Tėvas

Roma, 2021 m. lapkričio 25 d.