Mylimiausieji: tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Šį rytą buvo paskelbtas Popiežiaus Pranciškaus Motu Proprio Ad charisma tuendum, kuriuo keičiami kai kurie Apaštališkosios konstitucijos Ut sit straipsniai, siekiant juos pritaikyti prie neseniai paskelbtos Apaštališkosios konstitucijos Praedicate Evangelium normų apie Romos kuriją. Tai yra Šventojo Tėvo sprendimo asmenines prelatūras priskirti Dvasininkijos dikasterijai, kurį sūniškai priimame, konkretizavimas.

Šventasis Tėvas ragina mus sutelkti dėmesį į dovaną, kurią Dievas suteikė šv. Chosemarijai, kad galėtume ja visiškai gyventi. Jis ragina mus rūpintis Opus Dei charizma, siekdami „skatinti jos narių vykdomą evangelizacinę veiklą“ ir taip „skleisti pasaulyje pašaukimą į šventumą, pašventinant darbą bei šeimyninę ir visuomeninę veiklą“ (Motu Proprio Ad charisma tuendum). Norėčiau, kad šis Šventojo Tėvo kvietimas stipriai suskambėtų kiekviename iš mūsų. Tai galimybė gilintis į dvasią, kurią Viešpats įskiepijo mūsų steigėjui, ir pasidalyti ja su daugeliu žmonių šeimos, darbo ir socialinėje aplinkoje.

Kalbant apie Motu Proprio nuostatas dėl prelato figūros, pakartosiu tai, ką jau esu jums sakęs kitomis progomis: dėkojame Dievui už bažnytinės bendrystės vaisius, kuriuos atnešė pal. Alvaro ir vysk. Chaviero tarnystė. Tuo pat metu, prelato įšventinimas į vyskupus nebuvo ir nėra būtinas Opus Dei vadovavimui. Popiežiaus noras pabrėžti dabar charizminį Dievo Darbo matmenį kviečia mus stiprinti šeimyninę meilės ir pasitikėjimo atmosferą: prelatas turi būti vadovas, bet pirmiausia tėvas.

Šiomis eilutėmis taip pat prašau jūsų melstis už darbą, kurį Popiežius Pranciškus paprašė atlikti, kad pritaikytume partikuliarinę prelatūros teisę prie Motu Proprio Ad charisma tuendum nurodymų, likdami, kaip jis pats mums sako, ištikimi charizmai.

Su visa meile jus laimina,

jūsų Tėvas