Kaip pakeisti pasaulį? Eik namo ir mylėk savo šeimą!

Opus Dei prelato Javiero Echevarria žodžiai pal. Motinos Teresės iš Kalkutos paskelbimo šventąja proga.

Trys šventieji: šv. Jonas Paulius II, šv. Motina Teresė ir Opus Dei prelatas pal. Alvaras del Portillo

Palaimintosios Teresės iš Kalkutos paskelbimas šventąja yra šventė Bažnyčiai ir visai žmonijai. Nuo pat jos mirties, šios išskirtinės moters atminimas padarė daug gero sielų labui.

2003 m. šv. Jonas Paulius II paragino visus mus apmąstyti Motinos Teresės tarnystės bei artimo meilės žinią. Kiek daug gero padaro pažintis su jos gyvenimu, raštais ir mintimi! Motinos Teresės dosnumas ir nuoseklumas mums visiems yra tikras akstinas išmokti gyventi.

Keletą kartų susidūrus su Motina Terese, mačiau, kad jos kūnas, kaip dažnai nutinka, einant metams vis linko žemyn. Jos ypatingas Dievo meilės misionierės pašaukimas skatino ją nuolat dvasiškai pasilenkti tam, kad priglaustų apleistą asmenį arba pagydytų kūno bei sielos žaizdas. Jos kūnas tarsi išreiškė jos dvasinį „palinkimą“ vargšams ir ligoniams.

Motinos Teresės gyvenimas mums kalba ir apie veiksmo ir maldos vienybę. Meilės kupinas polinkis apleistiesiems stiprėjo jos ilgoje maldoje priešais Eucharistiją: žiūrint į Jėzų ir žinant esant matomai Jo, kaip nuolat kartojo Opus Dei steigėjas. Tai yra konstanta šventųjų gyvenime. Galiu tai paliudyti dėl metų, kuriuos praleidau šalia Josemaria Escriva de Balaguer, kito XX a. šventojo, kuriam Eucharistija buvo jo tarnystės Bažnyčiai ir visoms sieloms, taip pat konsekruotosioms, jėga ir motoras jo pasaulinio kunigo kelyje.

Eucharistijos kontempliacija skatino Motiną Teresę atpažinti Kristų vargšuose, ligoniuose ir vienišuosiuose, nes buvo giliai įsisąmoninusi šiuos Viešpaties žodžius: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Tai paaiškina kaip, kartu su būtinu rūpesčiu kūnui, Motina Teresė teikdavo tiek daug artumo patiems vargingiausiems, ir jos atjautą našlaičiams bei negimusiems. Neužmirštama yra jos kova už gyvybę, kurioje turime dalyvauti visi. 1979 m. atsiimdama Nobelio taikos premiją Motina Teresė kalbėjo apie aborto dramą, pasisiūlydama priglausti visus nepageidaujamus vaikus.

Jos krikščioniškas kelias teikia ypač daug šviesos įveikiant apskaičiavimo ir savanaudiškumo logiką. Ji žvelgė į žmoniją kaip į šeimą, o į pasaulį - kaip į bendruosius namus, kuriuos kiekvienas garbingas žmogus privalo tinkamai puoselėti.

Jau atsiėmusi Nobelio taikos premiją Motina Teresė buvo paklausta, kaip eilinis pilietis gali prisidėti prie taikos visame pasaulyje puoselėjimo. Ji atsakė: „Eik namo ir mylėk savo šeimą“. Daugelio krikščionių iššūkis yra puoselėti Motinos Teresės apaštalinį užsidegimą aplinkoje, kurioje praslenka kasdienis gyvenimas: pasilenkti, tarnauti kitiems ir skleisti Evangeliją bei Kristaus meilę visose žemiškose srityse. Popiežiaus Pranciškaus žodžiais, būti Dievo meilės įrankiais visoms šios žemės būtybėms (plg. Laudato si, n. 246).

Javier Echevarria

Opus Dei prelatas