Prelato žinia (2019 m. rugsėjo 9 d.)

Mons. F. Ocariz kviečia žvelgti į Mariją, kad, kaip Ji, mokėtume nešti šviesą, taiką ir džiaugsmą ten, kur susiduriame su kentėjimu.

Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Rugsėjo 14 d., Bažnyčios liturgija kviečia mus apmąstyti Šventojo Kryžiaus išaukštinimą, o sekančią dieną - Švenčiausios Mergelės Marijos Skausmus.

Susitinkant ir kalbėdamasis su žmonėmis – tikriausiai ir jums teko tai patirti – pasitaiko, kad netrūksta spontaniškai išsakytų komentarų apie sunkias situacijas, išgyvenamas kančias, vidinę tamsą. Tokiomis progomis dažniausiai prisimenu šv. Josemarios žodžius apie Jėzaus Motiną: Dievas norėjo Ją apdovanoti malonės pilnatve, tačiau „tiesa ir tai, kad žemiško gyvenimo bėgyje Marija taip pat patyrė skausmą, nuovargį dėl darbo ir tikėjimo šviesotamsą“ ( Kristus eina pro šalį, nr. 172).

Nors ir neįstengiame suvokti šios tikrovės iki galo, jeigu žvelgiame į Mariją – ypač prie Kryžiaus – galėsime suprasti šiek tiek giliau kančios patirtį ir po truputį atrasime šv. Pauliaus žodžių prasmę: „savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia“ (Kol 1, 24). Tokiu būdu, kančioje surasime šviesą, ramybę ir netgi džiaugsmą: Lux in Cruce, requies in Cruce, gaudium in Cruce .

Su visa meile jus laimina

jūsų Tėvas

Roma, 2019 m. rugsėjo 9 d.