Prelato laiškas (2020 m. vasario 5 d.)

1930 m. vasario 14 d. devyniasdešimtųjų metinių proga, Mons. Ocariz kviečia mus daug dėkoti Dievui už dovaną suteiktą Dievo Darbui ir Bažnyčiai.

Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Kiekvienais metais, Dievo Darbe minint steigiamąsias 1930 ir 1943 m. vasario 14 d. datas, mūsų įprastas dėkingumas Viešpačiui intensyvėja. Šį kartą švenčiame ypač, kadangi sukanka 90 metų nuo to, kai šv. Josemaria pamatė, kad 1928 m. spalio 2 d. pradėtai misijai Dievas šaukia taip pat moteris.

Nuo moters šventumo didele dalimi priklauso ją supančių žmonių šventumas. Taip visada galvojo šv. Josemaria, tvirtai įsitikinęs, kad „šeimoje, pilietinėje visuomenėje, Bažnyčioje, moteris pašaukta prisidėti kai kuo būdingu tik jai pačiai, kuo ji vienintelė gali prisidėti“ (Pasikalbėjimai, nr. 87).

Jei pažvelgsime į Evangeliją, prisiminsime, kad Kristus gimė „iš moters“ (Gal 4, 4); ta pati moteris, šventoji Marija, kupina užsidegimo tarnauti kitiems, paankstino viešąją savo Sūnaus veiklą (plg. Jn 2, 4-5); Jėzaus vienišumo akimirkomis „Jeruzalės dukros“ (Lk 23, 28) prasiskverbia pro minią Jį palydėti; moterys stovėjo prie Kryžiaus, kai buvo vykdomas mūsų atpirkimas (plg. Jn 19, 25); taip pat moteris buvo pirmoji liudininkė Viešpaties Prisikėlimo (plg. Jn 20, 16) – Gerosios Naujienos, kuri ilgainiui pasiekė visas tautas.

Daug džiaugsmo suteikia susimąstymas - galvojant taip pat apie mano dukterų Dievo Darbe misiją - kaip vyksta Dievo stebuklai per daugelį moteriško šventumo vaisių, tarnaujant kitiems.

Dėl visų šių dalykų, kviečiu jus apmąstyti ypač šią dieną šv. Josemarios žodžius: „Ut in gratiarum semper actione maneamus – gyvenkime nuolat dėkodami mūsų Dievui. Padėkos aktai kartu yra ir tikėjimo, vilties ir meilės aktai“ (1973-03-28 laiškas, nr. 20).

Dėkingumo kupinas tikėjimas už krikščioniškojo pašaukimo dieviškumą ir su juo susijusią apaštalinę misiją, kurią Viešpats mums patiki, ypač kontempliuodami moterų iš Opus Dei, kurios dialogui su mūsų laikų žmonėmis pasitelkia visą dvasinį ir žmogišką turtą, krikščioniško darbo plotį ir gylį. Vilties kupinas dėkingumas, nes, nepaisant sunkumų, į ateitį galime žvelgti su romumu ir optimizmu, kadangi visada kliausimės Dievo meile kiekvienai ir kiekvienam iš mūsų, nežiūrint mūsų ribotumo ir klaidų. Galiausiai, dėkingumo kupina meile, nes per šiuos 90 metų darbo Viešpats parodė mums savo gailestingumą.

Artėjant vasario 14 d. šventei, norėčiau jums taip pat pasiūlyti savo padėką išreikšti asmeniškai – pvz. atliekant piligrimystę – kad per motinišką Marijos užtarimą parodytume dėkingumą Viešpačiui.

Visa širdimi jus laimina,

jūsų Tėvas

Roma, 2020 m. vasario 5 d.