Šį mėnesį ypatingai melskimės už seseris vienuoles ir visas pašvęstąsias moteris.

Kokia būtų Bažnyčia be vienuolių ir pašvęstųjų pasauliečių moterų? Neįmanoma įsivaizduoti Bažnyčios be jų. Raginu visas pašvęstąsias moteris atpažinti ir rinktis tai, kas tinka jų misijai, atsižvelgiant į pasaulio, kuriame gyvename, iššūkius. Raginu jas ir toliau ginti vargšus, atstumtuosius, visus, kas patenka į prekiautojų žmonėms pinkles. Labai prašau pastariesiems skirti ypatingą dėmesį.

Melskimės, kad kaip katechetės, teologės, dvasinės palydėtojos jos sugebėtų liudyti Dievo meilės ir gailestingumo grožį.

Raginu jas kovoti, kai kartais su jomis neteisingai elgiamasi Bažnyčioje; kai jų tarnystė, kuri yra tokia svarbi, paverčiama tarnaičių darbu, kai taip su jomis elgiasi Bažnyčios vyrai.

Neišsigąskite. Toliau skelbkite Dievo gerumą savo apaštaliniais darbais, o visų pirma – savo pasišventimo liudijimu.

Melskimės už seseris vienuoles ir visas pašvęstąsias moteris, dėkodami už jų misiją ir drąsą, kad jos ir toliau ieškotų naujų atsakymų į dabarties iššūkius.

Dėkoju jums už tai, kas esate, už tai, ką darote ir kaip darote.