Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Prieš keletą dienų pradėjome Gavėnią. Per ateinančias savaites Bažnyčios liturgija mus kviečia prašyti Dievo „sugrudusios ir atgailaujančios širdies“ (Ps 51,19), o kartu pasitikėti Jo begaliniu gailestingumu. Šis laikas yra puiki proga vėl pastatyti Kristų savo gyvenimo centre ir liepsnoti stipresniu troškimu dėl viso pasaulio atsivertimo bei sugrįžimo pas Jį.

Jei mūsų širdis tikrai pasirengusi, šio liturginio laiko malonė padės mums veržtis pirmyn Jėzaus sekime. Šv. Chosemarija skatino mus gyventi Gavėnią vis dosniau atsakant į Dievo valią: „Be abejonės, reikia keistis, tapti ištikimesniems ir nuolankesniems, kad pasidarytume ne tokie savanaudiški ir leistume mumyse augti Kristui, nes illum oportet crescere, me autem minui – Jam skirta augti, o man – mažėti“ (Kristus eina pro šalį, 58).

Gavėnia – atgailos laikas. Leonas XIV siūlo šiandienai ypač reikalingą susilaikymo būdą: „Stenkimės išmokti pasverti žodžius ir puoselėti malonų geranoriškumą: šeimoje, tarp draugų, darbo vietoje, socialiniuose tinkluose, politinėse diskusijose, medijose, krikščioniškose bendruomenėse. Tada daug neapykantos žodžių užleis vietą vilties ir taikos žodžiams” (Žinia 2026 m. Gavėnios proga).

Kaip jau žinote, vasario 16-ąją džiaugiausi galėdamas apsilankyti pas Popiežių. Prašykime Švenčiausiosios Mergelės Marijos, kad gausiai laimintų jo tarnystę Bažnyčiai ir visam pasauliui.

Su visa meile jus laimina

Roma, 2026 m. vasario 24 d.