Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!
Rugsėjo 14 d. švęsime Šventojo Kryžiaus išaukštinimą. Kaip vieną iš pamokų, kurias apmąstydami Jėzų Kalvarijoje visada galime išmokti geriau, siūlau atkreipti dėmesį į vieną iš septynių sakinių, kuriuos Viešpats ištarė pakeltas nuo žemės: „Trokštu!“ (Jn 19, 28).
Kristus trokšta sielų, išganyti pasaulį, nešti savo žodį ir meilę visoms širdims. Kiekvieną iš mūsų tai turėtų paskatinti klausti savęs: ar aš irgi jaučiu tą troškulį? Ar ta ugnimi liepsnoja ir mano širdis? Ar uolumas dėl sielų išganymo skatina suvokti, kaip tai neatidėliotina? Ar be baimės imuosi veiksmų, kad uždegčiau pažįstamus žmones malda, pasiaukojimu, nuoširdžia draugyste? Prisiminkime, kartu su šv. Chosemarija, kad mūsų misija – tai nešti visoms sieloms pasaulio viduryje tą ugnį, kurią turime savo širdyje: „Tegul nebūna tavo gyvenimas bevaisis. Būk naudingas. Nusikratyk snaudulio. Spinduliuok savo tikėjimo ir meilės šviesa. Savo apaštališku gyvenimu nuvalyk lipnius ir purvinus pėdsakus, kuriuos paliko netyri neapykantos sėjėjai. Ir visus žemės kelius uždek Kristaus ugnimi, kurią nešioji savo širdyje“ (Kelias, 1).
Spinduliuoti, nuvalyti, uždegti. Šie žodžiai vis labiau taps tikrove mūsų gyvenime priklausomai nuo to, kiek apmąstysime žaizdotą Jėzaus širdį ir Šventosios Dvasios galia persiimsime ta pačia ugnimi. Anksčiau jums priminiau, kad nevykdome apaštalavimo – esame apaštalai; mes, krikščionys, esame Kristus einantis žemės keliais. Nors mes ir esame menki, trokštame tai daryti Dievo malonės padedami – aiškiu mokymu apšviesti protus, savo pasiaukojimu nuvalyti nuodėmės nešvarumus, meile uždegti širdis.
Šventasis Kryžius prabyla visiems. Nebijokime meilės, dosniai dovanoti gyvenimo, nors ir atrodytų, kad jį prarandame – taip nėra. Nebijokime savo gyvenimu parodyti Kristaus, kurio daugelis ieško su troškuliu, dažnai patys to nesuvokdami. „Mes privalome paaukoti savo gyvenimą kitiems. Tik tokiu būdu galime gyventi Jėzaus Kristaus gyvenimą ir tapti su Juo viena“ (Kryžiaus kelias, Keturioliktoji stotis).
Tie, kurie sergate, esate ypač veiksminga pagalba, kad įgyvendintume troškimą visur nešti Jėzų – vienybėje su Kristaus Kryžiumi, šalia Marijos, kaip apmąstysime rugsėjo 15 d. – savo skausmu palaikote pasaulį ir esate apaštališko vaisingumo šaltinis.
Prašykime Viešpatį, kad skausmo patirtis visiems Dievo Darbe ir Bažnyčioje vis labiau įžiebtų tikėjimo šviesą, vilties tikrumą, meilės ugnį ir, sykiu, džiaugsmą. Tikrai taip, džiaugsmą Kryžiuje – lux in Cruce, requies in Cruce, gaudium in Cruce – šviesa Kryžiuje, atgaiva Kryžiuje, džiaugsmas Kryžiuje.
Kaip jums jau pranešiau, artimiausiomis dienomis vyks dar vienas ekspertų susitikimas dėl galimo Dievo Darbo statuto atnaujinimo. Lydėkime šiuos darbus savo malda.
Su visa meile jus laimina
jūsų Tėvas
