Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Rytoj švęsime Dievo Motinos Dangun Ėmimą. Tai didelė šeimos šventė, t. y., Bažnyčios šventė, kuri pakelia mūsų mintį ir mūsų viltį Dangaus šlovės link.

Apsvarstykime, kad Mergelė Marija, Dievo Motina ir mūsų Motina, nėra mums tolima. Priešingai, Dieve ir su Dievu, Ji yra drauge su nesuskaičiuojamu būriu savo Sūnaus Jėzaus brolių ir seserų, taip užtardama kiekvieną žmogų Viešpaties akivaizdoje. Ji tikrai yra spes nostra, mūsų viltis.

Kaip dažnai mūsų sielose nuaidi tas šv. Pauliaus spe gaudentes, būti džiaugsmingais viltyje (Rom 12, 12)! Viltis ir džiaugsmas, kurie, pagrįsti tikėjimu, įgalina gyventi, kaip sakydavo šv. Chosemarija, „danguje ir žemėje tuo pačiu metu“ – su galva Dieve, kadangi esame kontempliatyvios sielos, ir su tvirtai žemėje besiremiančiomis kojomis (šeimoje, darbe, visose kilniose žmogiškos tikrovės apraiškose).

Tai, kas mumyse vienija dangų ir žemę visų pirma yra meilė. Ši meilė labai brangi Dievui, kai ji pasireiškia tarnyste kitiems žmonėms.

Toliau lydėkite mane savo malda šioje kelionėje Amerikoje, jau toli pažengusioje. Paskutinio etapo Venesueloje programa bus pakoreguota šiek tiek vėliau. Todėl trokštu siųsti savo ypatingą palaiminimą jūsų broliams ir seserims šioje tautoje ir prašyti, kad toliau melstumės už visus venesueliečius.

Su didele meile jus laimina

jūsų Tėvas

Bogota, 2024 m. rugpjūčio 14 d.