Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!
Šio mėnesio 24 dieną prasidės Jubiliejus visai Bažnyčiai. Kalėdų dienos mums kalba būtent apie centrinę Popiežiaus žinią jubiliejiniams metams – apie viltį.
Žmogišku požiūriu ta naktis Betliejuje galėtų paskatinti neviltį. Jėzus gimė supamas vienišumo, skurdo ir šalčio; be garbės ir patogumo, meiliu rūpestingumu jį priėmė vien tik Marija ir Juozapas, pasveikinimu – keletas piemenų. Vis dėlto, Dievas panoro įžengti į žmonių istoriją. Būtent šiame trapume slypi vilties kupina ateitis. Jėzaus gimimas perkeičia tamsą į šviesą, siūlo mums bendrystę ir paguodą, parodo mums, kur yra tikrasis turtas.
Popiežius primena mums, kad krikščioniškas gyvenimas yra kelias, „kuriame taip pat reikia intensyvių momentų, maitinančių ir stiprinančių viltį, nepakeičiamą palydovę, įgalinančią įžvelgti tikslą – susitikimą su Viešpačiu Jėzumi“ (Spes non confundit, 5). Jubiliejus gali tapti vienu tų intensyvių momentų, kai galbūt aiškiau patirsime tvirtą viltį dieviškuoju gailestingumu.
Kartais gyvenime pasitaiko sunkių akimirkų. Tačiau visada galime kreipti savo žvilgsnį į Kūdikėlį Jėzų, kad patikėtume Jam savo rūpesčius ir troškimus. Niekada nesame vieni, nes Kristus nori dalintis su mumis savo ramybe; ramybe, kuri – kaip ir Betliejuje – ne visada reiškia sunkumų nebuvimą, o tikėjimo tikrumą Dievo meile kiekvienam žmogui. Toks yra mūsų vilties pagrindas.
Žinoti, kad Dievas labiau už visus nori mūsų laimės – tiek žemiškosios, tiek ir amžinosios – gali padėti surasti prasmę gyvenimo sunkumuose. „Omnia in bonum“, „viskas į gera“, dažnai kartodavo šv. Chosemarija. Slėpiningu būdu viskas mums ir kitiems žmonėms gali išeiti į gera, nes Dievo meilė stipresnė už blogį. Negalime visiškai pašalinti sunkumų, bet galime išgyventi juos su Jėzumi, dalintis jais su Juo. „Žmogų gydo ne kančios vengimas, ne bėgimas nuo jos, bet gebėjimas kančią priimti bei per ją bręsti, vienijantis su Kristumi, kuris su begaline meile kentėjo, atrasti joje prasmę“ (Benediktas XVI, Spe salvi, 37). Stenkimės kiek tik galime pagelbėti ir, visų pirma, malda palydėti daugelį žmonių, kurie šiuo metu kenčia dėl karų ir stichinių nelaimių.
Galime apmąstyti, kad Kalėdų naktis Mergelei Marijai ir šventajam Juozapui buvo prieštaringų jausmų akimirka – negalėjimas pasiūlyti oresnės vietos Jėzui ir beribis džiaugsmas laikyti Jį savo rankose. Galime jų paprašyti, kad Viešpaties gimimas visada palaikytų mūsų viltį.
Siunčiu sveikinimą šv. Kalėdų proga ir meilės kupiną palaiminimą.
jūsų Tėvas
Roma, 2024 m. gruodžio 16 d.