Šiame straipsnyje pateikiamas visas konsekracijos Šventajai Dvasiai tekstas. Kiekvienas Opus Dei narys gali tai apmąstyti. Šv. Chosemarija numatė, kad konsekracijos būtų atnaujinamos kasmet per atitinkamas šventes ir kad žmonės iš Dievo Darbo atnaujins jas kartu su kitais centro nariais. Straipsnyje pristatomas pirmosios konsekracijos Šventajai Dvasiai istorinis kontekstas, konsekracijos tekstas ir kiti ištekliai, skirti padėti geriau pažinti Šventąją Dvasią.
- Istorinis kontekstas
- Konsekracijos Šventajai Dvasiai tekstas
- Ištekliai pažinti ir melstis Šventajai Dvasiai
Istorinis kontekstas
Opus Dei steigėjas šv. Chosemarija konsekravo Dievo Darbą keturis kartus: Šventajai Šeimai (1951), Saldžiausiajai Marijos Širdžiai (1951), Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai (1952) ir Šventajai Dvasiai (1971). Šv. Chosemarija visais šiais atvejais žengė šį žingsnį melsdamas Dievo pagalbos konkrečiais reikalais.
Konsekracija Šventajai Dvasiai įvyko 1971 m. gegužės 30 d., per Sekmines. Šv. Chosemarija meldėsi Opus Dei Generalinės tarybos koplyčioje Villa Tevere namuose. Šios koplyčios altorių puošia vitražas, kuris vaizduoja Šventosios Dvasios atėjimą Sekminių dieną.
Ši konsekracija buvo atlikta dėl keleto priežasčių. Visų pirma, šv. Chosemarija meldė trečiojo Švenčiausiosios Trejybės asmens pagalbos, kad įkvėptų ir vadovautų Dievo Darbo veikimui bei plėtrai tarp „visų rasių, kalbų ir tautų sielų“ bei ugdytų narių šventumą laiku, kuris pasižymėjo mokymo ir disciplinos krize, kurią metais po Antrojo Vatikano susirinkimo patyrė daugelis Katalikų Bažnyčios institucijų.
Konsekracijos tekste (tai pats ilgiausias iš visų keturių konsekracijų) yra maldavimas už Bažnyčią, popiežų ir visus ganytojus. Labai tikėtina, kad šis tekstas buvo parengtas galvojant ir apie būsimą naują Opus Dei juridinę formą, nes šis darbas buvo susijęs su tikslu apsaugoti Opus Dei charizmą.
Pagaliau, šis veiksmas atspindi naują pamaldumo Parakletui sužydėjimą steigėjo sieloje – šv. Chosemarija jau nuo seno jį puoselėjo – tačiau tais metais jo sielai tai buvo lyg naujas atradimas, konkrečiai kalbant apie Šventosios Dvasios veikimą per Mišias (plg. Andrés Vázquez de Prada, III, p. 609).
Šia konsekracija šv. Chosemarijos tikslas nebuvo tiesiog priminti Opus Dei nariams apie dar vieną pamaldumo formą. Buvo siekiama ugdyti dvasinį gyvenimą, kuris būtų atviresnis Šventajai Dvasiai, ugdyti glaudesnį bendravimą su Pašventintoju, kurį steigėjas vadindavo „Didžiuoju Nepažįstamuoju“, kadangi Šventoji Dvasia tokia buvo – visų pirma liaudies pamaldume, bet iš dalies ir teologinėje – dvasinėje mintyje. Būtent tais metais parengta homilija apie Šventąją Dvasią, kuri vadinasi būtent Didysis Nepažįstamasis (vėliau paskelbta knygoje Kristus eina pro šalį), kurioje kalbama apie nuolatinį Parakleto veikimą sielose ir Bažnyčioje.
Konsekracija Šventajai Dvasiai
O Šventoji Dvasia, Švenčiausiosios Trejybės trečiasis Asmenie, Tėvo ir Sūnaus meilės dvelksme, iš kurių tu amžinai kyli kaip vienos prigimties ir subsistencinis ryšys, paprasčiausioje vienintelio tikrojo Dievo vienybėje; Šventoji Dvasia, Globėjau, Meilės pilnatve, begaline Šviesa, nesukurtoji Dovana ir visų malonių šaltini, maloniai priimk Opus Dei konsekraciją, kurią dabar tau atliekame.
Dangiškasis Dieve Tėve, tu nebuvai nei sukurtas, nei sutvertas, nei pradėtas. Savo nepakartojama meile tu išvien su Žodžiu ir Šventąja Dvasia panorai savo vienatinio Sūnaus Įsikūnijimo; ir Jėzaus Kristaus vardu tu mums atsiuntei Paguodos Dvasią, kad mus šventindama būtų su mumis amžinai, – sustiprink ir atnaujink mūsų buvimą dieviškosios prigimties dalininkais, kuriais mus padarei per savo malonę.
Dieve Sūnau, tu nebuvai nei sukurtas, nei sutvertas, bet Tėvo pradėtas amžinybėje, Šventosios Dvasios veikimu prisiėmei mūsų žmogiškąją prigimtį nekaltose Marijos įsčiose, todėl esi tikras Dievas ir tikras Žmogus. Iš sūniško paklusnumo atpirkai mus iš mūsų nuodėmių per Kryžiaus auką ir, prisikėlęs iš numirusių bei grįžęs į savo šlovę, nepalikai mūsų našlaičiais ir mums nuo Tėvo atsiuntei kitą Guodėją – Tiesos Dvasią, kad pašlovintų tave, paliudytų apie tave ir savo šviesa nušviestų mūsų sielas, – praplėsk ir sustiprink mumyse šį Dvasios veikimą, kuris, darydamas mus panašius į tave, su tavimi sutapatina.
Dieve Šventoji Dvasia, tu nebuvai nei sukurta, nei sutverta, nei pradėta, bet amžinai kyli iš Tėvo ir Sūnaus. Sekminių dienai atėjus, kai visi apaštalai buvo susirinkę aukštutiniame kambaryje su Marija, Dievo Motina ir mūsų Motina, tu atėjai į juos ir pripildei jų širdis ir paskatinai drąsiai visomis kalbomis išpažinti, kad Jėzus yra gyvojo Dievo Sūnus. Tu visada teiki savo Bažnyčiai ramybę, džiaugsmą ir paguodą, nepaisant daugybės sunkumų, sustiprindama mūsų tikėjimą, palaikydama mūsų viltį ir uždegdama mūsų meilę. Suteik mums Savo septyneriopą dovaną, kad visu savo gyvenimu, darbais, mintimis ir žodžiais pamalonintume mūsų Dangiškąjį Tėvą, amžinąjį ir trivienį Dievą.
Suteik mums supratimo dovaną, kad geriau suvoktume tikėjimo slėpinius. Suteik mums išminties dovaną – tobulos meilės vaisių – pagerinti mūsų mylimas žinias apie Dievą ir apie visa, kas prie Jo veda ir iš Jo ateina. Suteik mums pažinimo dovaną, kad gerai suprastume, kokie yra kūriniai ir kokie jie turėtų būti pagal dieviškąjį kūrimo ir pakėlimo į antgamtinį lygį planą. Suteik mums patarimo dovaną, kad teisingai suvokdami Dievo valią kiekvieną akimirką ir kiekvienam žmogui, gebėtume patarti ir kitiems. Suteik mums Dievo baimės dovaną, kuri padėdama neapkęsti kiekvienos nuodėmės, įspaustų mūsų širdyse garbinimo dvasią ir gilų bei nuoširdų nuolankumą. Suteik mums tvirtumo dovaną, kad būtume tvirti tikėjime, pastovūs kovoje ir ištikimai ištvermingi Dievo Darbe. Suteik mums maldingumo dovaną, kad turėtume vis geresnį dieviškosios įsūnystės jutimą, tą džiaugsmingą ir antgamtinį suvokimą, jog esame Dievo vaikai bei visų žmonių broliai ir seserys Jėzuje Kristuje.
Taip pat meldžiame tave gausiai išlieti ant mūsų ir ant visų, kurie prisiartina prie tavojo Darbo, tavo suverenaus veikimo sielose vaisius: meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, maloningumą, gerumą, ištvermę, romumą, ištikimybę, kuklumą, susivaldymą ir skaistumą.
Mes prašome tavęs visada lydėti savo Bažnyčią, ypač Šventąjį Tėvą, kad jis mus vestų savo žodžiu ir pavyzdžiu bei pasiektų amžinąjį gyvenimą kartu su jam patikėta kaimene; kad niekada nestigtų gerųjų ganytojų ir kad visi tikintieji, tarnaudami tau, su šventu gyvenimu ir giliu tikėjimu, pasiektų dangaus šlovę.
O iš savo pusės, Šventoji Dvasia, konsekruojame tau Opus Dei ir visą savo gyvenimą. Tau aukojame save ir visa, kas esame ir ką galime: savo protą ir savo valią, savo širdį, savo jutimus, savo sielą ir savo kūną. Norime visada būti šventykla, kur tu apsigyveni su Tėvu ir Sūnumi. Padaryk, kad mumyse nebūtų nieko, kas priešintųsi tavo buvimui mumyse.
Malda
Dieve, vienas ir triasmeni, mūsų gyvenimo prade ir tiksle, tu pašaukei mus dalyvauti savo šlovės artume, išklausyk mūsų maldavimus, kuriais į tave kreipiamės su vaikų pamaldumu:
Suteik savo Bažnyčiai ramybę, kad visi katalikai, pripildyti Šventosios Dvasios, visada duotų žmonėms tvirtą ir tikrą tikėjimo liudijimą, kuris yra veiksminga meilės išraiška ir jų vilties priežastis.
Visada išsaugok savo Darbe dvasines dovanas, kurias suteikei, kad vykdydami tavo mieliausiąją valią, neišardomoje vienybėje su mūsų Tėvu, Tėvu ir visais mūsų broliais bei seserimis, cor unum et anima una, būtume šventi ir tuo pačiu veiksmingas šventumo raugas tarp visų žmonių. Visados išlaikyk mus ištikimus dvasiai, kurią patikėjai mūsų Steigėjui, ir padėk mums ją išsaugoti ir perduoti su visu jos dievišku vientisumu.
Apšviesk mūsų protus, nuskaistink mūsų širdis ir sustiprink mūsų valią. Išmokyk mus visa priimti taip, lyg tai ateitų iš tavo rankų, suvokiant, jog viskas išeina į gera mylintiems Dievą. Šventoji Dvasia, padaryk mus imlius švelniems tavo malonės įkvėpimams ir padėk mums dosniai atsiliepti. Kad su žmogišku lojalumu ir antgamtine ištikimybe visada duotume tų vaisių, kurių iš mūsų tikiesi, ir kad tie vaisiai išliktų, idant nuolatos gyvendami tavo meilėje, su Marija, mūsų Motina, galėtume džiaugtis tavo amžinąja garbe, amžinai susivieniję su Tėvu, kuris su Sūnumi gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. Amen.
Baigiama šiais maldos žodžiais, į kuriuos visi atsiliepia.
V/. Pater de caelis, Deus
R/. Miserere nobis
V/. Fili, Redemptor mundi, Deus
R/. Miserere nobis
V/ Spíritus Sancte, Deus
R/. Miserere nobis
V/. Sancta Trínitas, unus Deus
R/. Miserere nobis!
Ištekliai pažinti ir melstis Šventajai Dvasiai
- Naujieji atradimai (IV): „Nekalbėkite: išgirskite Ją“. Šv. Chosemarija „atranda“ Šventąją Dvasią paprasto patarimo dėka. Šis patarimas gali tapti šviesa ir mūsų dvasiniam gyvenimui.
- 🔥Maldų Šventajai Dvasiai devyndienis (ištekliai melstis ir pažinti Šventąją Dvasią).