„Jaunimo popietė“ – kas tai?
Tai dviejų draugių Vytautės Kibartaitės ir Dovilės Plukaitės organizuojamas projektas, kurio tikslas yra ieškoti atsakymų į klausimus apie tikėjimą ir šių laikų kontroversiškas problemas bei turėti argumentuotą nuomonę šiomis temomis. Be abejo, to mums nebūtų pavykę padaryti vienoms, todėl į pagalbą buvo kviečiami lektoriai, kurie renginio metu kalbėjo konkrečia tema, o mes galėjome jiems užduoti klausimų ir vėliau mažesnėse grupėse aptardavome paskaitą, pasidalindavome įspūdžiais, savo nuomone.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Vytautė: Prieš kelerius metus supratau, kad šiuolaikiniam jaunimui, kuris dažnai nebūna susipažinęs su tikėjimu, Bažnyčios pozicija ar kitomis opiomis problemomis, įvairias temas reikia pristatyti paprastai ir iš pačių jaunų žmonių lūpų bei patirties. Tą kartą nusprendžiau keletui savo draugių papasakoti apie kelias kontroversiškesnes temas, susijusias su tikėjimu. Pamenu, kalbėjome apie Bažnyčios reikšmę, Rojų, Dievo egzistavimą ir t.t.
Tai tęsiasi
Dovilė: Kadangi su Vytaute lankome „Vilnelės“ kultūros centrą, kur dvasinis ugdymas patikėtas asmeninei Katalikų Bažnyčios prelatūrai Opus Dei, organizuoti tokius susitikimus, į kuriuos galėtume pakviesti savo drauges, o šios dar kitas drauges, ir skatinti geriau suprasti temas iš katalikiškos pozicijos, mums pasiūlė viena Opus Dei narė, kuriai esame be galo dėkingos ne tik už idėją, bet ir už didelę pagalbą rengiant „Jaunimo popietes“. Ji norėjo, kad mes labiau apaštalautume ir dalintumėmės su savo draugėmis tuo, ką išmokstame per ugdymo paskaitas, kurias lankome centre. Taigi mes su Vytaute sutikome ir „Jaunimo popietė“ vėl atgijo, tik šįkart kiek kitokiu formatu.
Kokias temas pasirinkome aptarti pirmą sezoną? Kodėl?
Vytautė: Temų, žinoma, būta įvairių: nuo Viduramžių ir krikščionybės iki laisvės, nuo feminizmo iki abortų. Manau, šiomis ir daugeliu kitų temų, kaip homoseksualumas, kančia ar religijos prasmė, dėl šiandieninių pasaulio aktualijų yra labai svarbu kalbėti ir taip pat vertinti šiuos klausimus katalikišku požiūriu. Na, o man asmeniškai visos aptartos temos buvo reikšmingos – ne veltui jos buvo pasirinktos.
Dovilė: Kalbėjome ir apie tai, ar tikėti protinga, vyko paskaita apie skaistumą. Žodžiu, temų įvairovė buvo gana didelė, nors, be abejo, dar daug yra, ką aptarti. Pasirinkome tai, kas mums ir greičiausiai daugumai kitų jaunų žmonių yra aktualu.
Kodėl šiais laikais verta kalbėti apie tokius klausimus?
Vytautė: Manau, kad visuomenėje dėl įvairių priežasčių jaunimas dažnai savaime būna nusistatęs prieš įvairias tikėjimo tiesas ar nepagrįstai turi konkrečią nuomonę kontroversiškais klausimais. Todėl būtent šiais laikais ir reikia drauge su jaunais žmonėmis išsiaiškinti tą tikrąją tiesą sudėtingose temose ir mokėti ją apginti bei parodyti, jog tikėjimas nėra kažkur toli debesyse ar tik senų močiučių prasimanymas.
Dovilė: Galvoju, kad jaunimas kelia panašių per susitikimus aptartų klausimų, ypač tokių, kurie susiję su tikėjimu, tačiau ne visada jiems pavyksta rasti teisingus atsakymus. Yra svarbu suteikti galimybę žmonėms išgirsti katalikišką poziciją, kuri visuomenėje dažniausiai nėra akcentuojama.
Mūsų įspūdžiai ir patirtys organizuojant šį projektą
Dovilė: Organizuodama šiuos susitikimus įgijau nemažai drąsos ir labai džiugu matyti, kad daugeliui žmonių „Jaunimo popietės“ projektas patinka, taip pat turime galimybę labiau pagilinti savo žinias. Tai yra ir puiki proga pakviesti kitas merginas bei geriau su jomis susipažinti.
Vytautė: Negaliu neigti, jog kartais iškildavo sunkumų reklamuojant, kviečiant žmones ar galvojant renginio formatą, tačiau drąsiai galiu pasakyti, kad visos pastangos atsipirko. Pirmiausia susipažinau su labai įdomiomis merginomis, taip pat paskaitose praplėčiau akiratį, o keletas lektorių net privertė kvestionuoti gyvenimo ar visuomenės klausimus, bet tokiu būdu tik dar labiau patobulėjau!
Ar „Jaunimo popietės“ paskatino mus labiau liudyti savo tikėjimą?
Dovilė: Tikrai taip. Pirmiausia tai buvo galimybė pakviesti savo drauges dalyvauti šiose paskaitose. Visgi sakyčiau, kad turbūt ryškiausias pavyzdys yra tas, jog viena mano draugė iš Vengrijos, išgirdusi apie šį projektą, labai juo susidomėjo ir aš jai esu papasakojusi apie neseniai buvusias paskaitas. Labai smagu dalintis išgirstomis žiniomis su kitais!
Vytautė: Be abejonės, projektas paskatino mane labiau apaštalauti. Nepaisant to, kad su draugėmis kalbame atvirai, „Jaunimo popietė“ buvo postūmis dar giliau aptarti įvairias temas ir šį kartą jau žvelgiant iš tikėjimo pusės.
Keletą dalyvių atsiliepimų apie „Jaunimo popietes“.
Rusnė: Jaunimo popietė- tai atvira erdvė dalintis, pažinti mus supanti pasaulį, ar tiesiog būti kartu. Šių popiečių metu dažnai kyla diskusijos nepatogiomis temomis, kurios mokina atvirai kalbėtis rūpimais klausimais, reikšti savo nuomonę, tačiau gerbti ir kitokį požiūrį.
Agnė: „Jaunimo popietės“ – puiki proga susitikti su žmonėmis, pasiryžusiais pasidalinti kuo nors svarbaus kiekvienam iš mūsų, ir galimybė pažinti mūsų pasaulį bei visuomenę, kurioje gyvename. Be to, tai savęs auginimas stipria, mąstančia asmenybe – čia galima susiformuoti svarią nuomonę ir nesileisti nešamiems minios. Taip pat yra proga įgyti galybę naujų patirčių ir rasti bendraminčių bei draugų, o šie ryšiai tikrai nebus silpni, nes viską gaubia tikėjimas, viltis ir meilė.“
Ieva: Jaunimo popietė yra ne tik pokalbiai apie aktualias šių laikų temas, bet ir saugi vieta pasidalinti savo nuomone, padiskutuoti. Man patinka girdėti kitų jaunų krikščionių nuomonę ir mokytis iš išmintingų lektorių.