Besibaigiantys metai
Prisiminęs savo praeitį, savo gyvenimą be vargo ir be šlovės, pasvarstyk, kiek laiko praradai ir kaip jį atgauti atgaila ir didesniu atsidavimu. (Vaga, 996)
„Šeimos tėvų užduotis yra labai svarbi“
Stebėkis mūsų Tėvo Dievo gerumu: ar nepripildo tave džiaugsmo tikrumas, kad tavo namai, šeima, tavo šalis, kurią beprotiškai myli, yra medžiaga šventumui? (Kalvė, 689)
„Jėzaus nuolankumas“
Jėzaus nuolankumas: Betliejuje, Nazarete, Kalvarijoje... Bet dar daugiau pažeminimo ir savęs apiplėšimo Švenčiausioje Ostijoje: daugiau nei prakartėlėje, Nazarete ir net ant Kryžiaus. Todėl kaip turėčiau mylėti Mišias! („Mūsų“ Mišias, Jėzau…) (Kelias, 533)
„Priešais Amžinąjį Dievą“
Priešais Amžinąjį Dievą tu esi mažesnis vaikas, negu priešais tave dvejų metų mažylis. Ir ne tik vaikas – esi Dievo sūnus. Neužmiršk šito. (Kelias, 860)
„Paklusti Dievo valiai visuomet“
Tu tik pagalvok: pasaulyje yra tiek daug vyrų ir moterų, ir nė vieno iš jų Mokytojas nepalieka nepašaukęs. Šaukia juos į krikščionišką gyvenimą, į šventumo gyvenimą, į išrinktųjų gyvenimą, į amžinąjį gyvenimą. (Kalvė, 13)
„Jėzus vis dar tebeieško prieglobsčio“
Jėzus gimė Betliejaus grotoje, sakoma Šventajame Rašte, „nes jiems nebuvo vietos užeigoje“. Nenutolsiu nuo teologinės tiesos, jei pasakysiu, kad Jėzus vis dar tebeieško prieglobsčio tavo širdyje. (Kalvė, 274)
„Jis jau gimė!“
Kalėdos. – Giedama: Venite, venite... – Ateikime, nes Jis jau gimė. Ir kai įsižiūrėsi, kaip Marija ir Juozapas rūpinasi Kūdikėliu, išdrįsiu priminti: pažvelk į Jį vėl, žiūrėk į Jį be atvangos. (Kalvė, 549)
„Dievas nusižemino“
Ir Betliejuje gimsta mūsų Dievas – Jėzus Kristus! Užeigoje nėra vietos: Jis gimsta tvartelyje. Jo motina suvysto Jį vystyklais ir paguldo ėdžiose (Lk 2,7). Šaltis. Neturtas...
„Jis tapo žmogumi, kad mus atpirktų“
Tegu tave stulbina Dievo didžiadvasiškumas: Jis tapo žmogumi, kad mus atpirktų, kad tu ir aš – kurie, pripažink, esame nieko verti! – pasitikėdami bendrautume su Juo. (Kalvė, 30)
„Meilė pasireiškia darbais“
Keliauk į Betliejų, prieik prie Kūdikio, pasūpuok Jį, pasakyk Jam daug karštų žodžių, prispausk Jį prie širdies… – Nekalbu apie vaikiškumą, kalbu apie meilę! O meilė pasireiškia darbais: savo sielos gilumoje tikrai gali Jį apkabinti! (Kalvė, 345)