„Viešpaties triumfas“
Viešpaties triumfas, Jo Prisikėlimo dieną, yra galutinis. Kur tie kareiviai, kuriuos pastatė valdžia? Kur antspaudai, kuriuos uždėjo ant kapo akmens? Kur tie, kurie pasmerkė Viešpatį? Kur tie, kurie nukryžiavo Jėzų?.. Jo pergalės akivaizdoje visi tie vargšai nelaimėliai išsibėgioja. Būk sklidinas vilties: Jėzus Kristus nugali visada. (Kalvė, 660)
„Kristaus palaikai“
Naudodamiesi savo aukšta tarnybine padėtimi, Nikodemas ir Juozapas iš Arimatėjos, slapti Kristaus mokiniai, užstoja Jį. Vienatvės, visiško apleidimo bei paniekos valandą jie pasirodo audacter (Mk 15, 43) – su didvyriška drąsa!
„Atlikta!“
Gerbk Šventosios Marijos stiprybę: Kryžiaus papėdėje, perverta didžiausio žmogiško skausmo (nėra kito tokio skausmo kaip Jos skausmas), pilna dvasios tvirtybės. Ir prašyk Ją tos stiprybės, kad irgi mokėtum stovėti prie Kryžiaus. (Kelias, 508)
„Didžiojo ketvirtadienio slėpinys“
Turime perimti ir įsisavinti šiuos Jėzaus žodžius: desiderio desideravi hoc Pascha manducare vobiscum – trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę. Nėra geresnio būdo išreikšti savo didžiausią rūpestį ir meilę šventajai Aukai, nei kruopščiai iki mažiausių smulkmenų laikantis Bažnyčios išminties nurodytų liturginių apeigų.
„Už meilę atsilyginama meile“
Tu nori žinoti, kaip atsidėkoti Viešpačiui už visa, ką Jis mums padarė?... Mylėk! Kito kelio nėra. Už meilę atsilyginama meile. Bet tikrą meilę rodo auka. Tad būk drąsus: atsižadėk savęs ir imk Jo Kryžių. Tada būsi tikras, kad į Jo Meilę atsiliepei meile. (Kryžiaus kelias, V, 1)
„Kryžius ant tavo pečių, šypsena tavo lūpose“
Kuo labiau būsi Kristaus, tuo daugiau gausi malonės, kad šiame pasaulyje būtum veiksmingas, o amžinybėje – laimingas. Bet tu turi ryžtis eiti savęs atsižadėjimo keliu: Kryžius ant tavo pečių, šypsena tavo lūpose ir skaisti šviesa tavo sieloje. (Kryžiaus kelias, II, 3)
„Išgyventi paskutinius Jėzaus gyvenimo žemėje momentus“
Mūsų nuodėmės buvo Jėzaus Kančios priežastis, tos gėlos, kuri iškraipė mieliausią Jo – perfectus Deus, perfectus homo, tobulo Dievo, tobulo Žmogaus – veidą. O dabar regėti Viešpatį trukdo tie patys niekingi mūsų darbai – per juos Viešpaties vaizdas tampa neperregimas ar net iškraipytas.
Verbų sekmadienis
Tarnavimo darbais galime paruošti Viešpačiui didesnį triumfą, negu Jo įžengimas į Jeruzalę... Nes nepasikartos nei Judo, nei Alyvų sodo scenos, nei ta slogi naktis... Mums pavyks uždegti pasaulį ugnimi, kurios Jis atėjo atnešti į žemę! Ir Tiesos šviesa – mūsų Jėzus – apšvies protus diena be pabaigos. (Kalvė, 947)
Gavėnia, atgailos metas
Artėti prie Dievo, vadinasi, būti pasirengus iš naujo atsiversti, iš naujo pasitaisyti, atidžiai klausyti Jo įkvėpimų – šventų troškimų, kuriuos Jis sudaigina mūsų sielose, – ir įgyvendinti juos. (Kalvė, 32)
„Besibaigiantys metai“
Prisiminęs savo praeitį, savo gyvenimą be vargo ir be šlovės, pasvarstyk, kiek laiko praradai ir kaip jį atgauti atgaila ir didesniu atsidavimu. (Vaga, 996)