„Kasdienis gyvenimas – tikėjimo, vilties ir meilės liudijimas“
Daug materialių, techninių, socialinių, politinių, kultūrinių realijų…, paliktų savieigai ar mūsų tikėjimo šviesos stokojančių rankose, virsta grėsmingomis kliūtimis antgamtiniam gyvenimui; jos sudaro tarsi kokį uždarą ir Bažnyčiai priešišką draustinį.
„Nėra ko grumtis Bažnyčiai ir Valstybei“
Netiesa, kad būti geru kataliku ir ištikimai tarnauti pilietinei visuomenei yra nesuderinami dalykai. Lygiai taip nėra ko grumtis Bažnyčiai ir valstybei, teisėtai besinaudojančioms atitinkama valdžia, atliekančioms Dievo patikėtąją misiją. – Meluoja – taip, meluoja! – teigiantys priešingai. Būtent jie netikros laisvės labui „mielai“ sutiktų, kad mes, katalikai, grįžtume į katakombas. (Vaga, 301)
„Tai vilties laikas, ir aš gyvenu šiuo lobiu“
„Tai vilties laikas, ir aš gyvenu šiuo lobiu. Tai ne sakinys, tėve, – sakai, – tai tikrovė.“ – Tada… visą pasaulį, visas didžiule galia tave traukiančias žmogiškąsias vertybes – draugystę, meną, mokslą, filosofiją, teologiją, sportą, gamtą, kultūrą, sielas… – viską sudėk į viltį – Kristaus viltį. (Vaga, 293)
„Būsiu su Juo varge“
Nors viskas žlunga ir baigiasi, nors įvykiai klostosi priešingai, negu buvai numatęs, ir labai nelemtai, nervindamasis nieko nelaimėsi. Be to, atmink patiklią pranašo maldą: „Viešpats mūsų Teisėjas ir mūsų Įstatymų Davėjas, Viešpats mūsų Karalius, ir Jis mus išvaduos.“ Uoliai melskis šia malda kasdien, idant sugebėtum savo elgesį priderinti prie Apvaizdos, mūsų labui valdančios mus, planų. (Vaga, 855)
„Karštai mylime pasaulį“
Pasaulis laukia mūsų. Taip, aistringai mylėkime šį pasaulį, nes taip mokė mus Dievas: Sic Deus dilexit mundum… – Taip Dievas pamilo pasaulį; o kadangi tai mūsų mūšio – gražaus meilės karo – lauko vieta, tepasieksime visi mes ramybę, kurios įsteigti atėjo Kristus. (Vaga, 290)
„Turime eiti pas gerąjį ganytoją“
Manai, kad esi išskirtinė asmenybė: tavo studijos, tyrinėjimai, publikacijos, tavo visuomeninė padėtis, garsi pavardė, politinė veikla, tavo užimamos pareigos, turtas..., amžius – jau nebesi vaikas! Kaip tik todėl tau labiau negu kitiems reikia sielos Vadovo. (Kelias, 63)
„Pasitikiu Tavimi, žinau, kad esi mano Tėvas“
Jėzus meldžiasi sode: Pater mi (Mt 26, 39), Abba, Pater! (Mk 14, 36)1. Dievas yra mano Tėvas, net jei Jis ir siunčia man kančią. Jis mane švelniai myli net ir tada, kai žeidžia mane. Jėzus kenčia, kad įvykdytų Tėvo valią... Ar aš, taip pat norintis įvykdyti švenčiausiąją Dievo valią sekdamas Mokytoją, galiu skųstis, jei skausmas yra šios kelionės palydovas?
„Viešpats nori, kad būtume patenkinti“
Įprask nuoširdžiai kalbėti apie viską ir visus, ypač apie triūsiančius Dievo tarnyboje. O jei tai neįmanoma, tylėk! Ūmūs ar nerūpestingi komentarai gali virsti apkalbomis arba šmeižtu. (Kalvė, 902)
„Pakrikštyti mes visi esame lygūs“
Tvirtini po truputį pradedąs suprasti, ką reiškia kunigiška siela… Nepyk, jei atsakysiu, jog, kaip rodo faktai, tu supranti tai tik teoriškai. Kasdien tau nutinka vis tas pat: vakare per sąžinės patikrinimą – išvien troškimai ir pasiryžimai; rytą ir popiet darbe – išvien kliūtys ir pasiteisinimai. Ar taip tu išgyveni „šventą kunigystę, aukojant dvasines aukas, malonias Dievui per Jėzų Kristų“? (Vaga, 499)
„Taikos ir džiaugsmo sėjėjai“
Juokiesi, kad sakau, jog turi „pašaukimą santuokai“? Iš tiesų turi būtent pašaukimą. Atsiduok šv. Rapolo globai, kad kaip Tobiją nuvestų tave skaistų iki kelio pabaigos. (Kelias, 27)