„Mano dukra, Viešpats pasikliauja tavo pagalba“
Mano dukra, sukūrei šeimą, o man smagu priminti tau, kad jūs, moterys, – gerai tai žinai! – turite daug stiprybės, kurią mokate apgaubti ypatingu meilumu, kad ji nebūtų pastebima. Ir su šia stiprybe galite vyrą ir vaikus padaryti Dievo įrankiais arba velniais. – O tu visada darysi juos Dievo įrankiais: Viešpats pasikliauja tavo pagalba. (Kalvė, 690)
„Darbas – šventumo kelias“
Sakai, jog tau labai padeda mintis, kad daug prekybininkų nuo pirmųjų krikščionių laikų yra tapę šventaisiais. Ir tu nori įrodyti, jog tai įmanoma ir šiandien… Viešpats neapleis tavęs šiose pastangose. (Vaga, 490)
„Mes rengiamės priimti mūsų Viešpatį“
Ar kada nors esi pagalvojęs, kaip rengtumeisi priimti Viešpatį, jeigu būtų galima eiti Komunijos tik vieną kartą gyvenime. – Dėkokime Dievui, kad taip lengvai galime artintis prie Jo, bet... turime Jam dėkoti labai gerai pasiruošdami Jį priimti. (Kalvė, 828)
„Puoselėk gyvą pamaldumą mūsų Motinai“
Šaukis Švenčiausiosios Mergelės; nesiliauk Jos prašęs, kad visada elgtųsi kaip tavo Motina – monstra te esse Matrem! – ir kad su savo Sūnaus malone tavo protą nušviestų geru mokymu, o tavo širdį pripildytų meilės ir tyrumo – tam, kad žinotum kelią pas Dievą ir atvestum Jam daug sielų. (Kalvė, 986)
„Jėzus su mumis“
Per šventąją altoriaus Auką kunigas paima mūsų Dievo Kūną ir Jo Kraujo Taurę ir iškelia juos virš visų žemės dalykų tardamas: Per Ipsum, et cum Ipso, et in Ipso – per mano Meilę, su mano Meile, mano Meilėje! (Kalvė, 541)
„Šventųjų bendravimas“
Įtemptai gyvenkite Šventųjų Bendravimą, ir kiekvienas iš jūsų vidinės kovos valandą, kaip ir profesinio darbo valandą, jaus džiaugsmą ir stiprybę, kad yra ne vienas. (Kelias, 545)
„Dievas yra čia“
Jėzaus nuolankumas: Betliejuje, Nazarete, Kalvarijoje... Bet dar daugiau pažeminimo ir savęs apiplėšimo Švenčiausioje Ostijoje: daugiau nei prakartėlėje, Nazarete ir net ant Kryžiaus. Todėl kaip turėčiau mylėti Mišias!(„Mūsų“ Mišias, Jėzau…) (Kelias, 533)
„Asmeninis susitikimas su Dievu“
Priimdamas Jį sakyk: Viešpatie, pasitikiu Tavimi; Tave garbinu, Tave myliu, didink mano tikėjimą. Būk atrama mano silpnumui, Tu, kuris pasilikai Eucharistijoje, bejėgis, kad pagydytum kūrinių silpnybes. (Kalvė, 832)
„Mišios – Dievo veikimas“
Ar ne keista, kad daugelis krikščionių, kurie būna tokie nepaslankūs ir net iškilmingi visuomenės gyvenime (jie niekur neskuba), ne itin stropiai atlikdami savo profesines pareigas, prie stalo ar poilsiaudami (irgi niekur neskuba), ima nekantrauti ir ragina Kunigą sutrumpinti, suglausti laiką, skirtą Švenčiausiajai Altoriaus Aukai?
„Ateik Šventintojau, Visagali“
Būk eucharistinė siela! – Jei tavo mintys ir viltys sutelktos į Tabernakulį, sūnau, kokie gausūs šventumo ir apaštalavimo vaisiai! (Kalvė, 835)