Opus Dei

Tobulai mylėti Dievą, o bendraujant su artimu leistis valdomam egoizmo arba apatijos – tai nesuderinami dalykai. (Vaga, 745)

Negana būti geram, reikia dar ir atrodyti tokiam. Ką gi pasakytum apie rožių krūmą, vedantį tik spyglius? (Vaga, 735)

Dažnai man norisi šaukti daugybei moterų ir vyrų, kad kontoroje ir parduotuvėje, laikraštyje ir tribūnoje, mokykloje, dirbtuvėje, kasyklose ir laukuose, savo vidinio gyvenimo ir Šventųjų Bendravimo palaikomi jie turi būti Dievo nešėjai į kiekvieną aplinką, kurioje atsiduria, pagal aną Apaštalo mokymą: „Šlovinkite Dievą savo gyvenimu ir visada Jį nešiokitės širdyje“. (Kalvė, 945)

Kasdienės minutės, skirtos Naujojo Testamento skaitymui, kaip patariau, tarsi dalyviui įsijaučiant ir dalyvaujant kiekvienoje scenoje, reikalingos tam, kad įkūnytum, įvykdytum Evangeliją savo gyvenime..., ir padėtum įvykdyti kitiems. (Vaga, 672)

Malda – tai būdas įveikti visas blogybes, dėl kurių kenčiame. (Kalvė, 76)

Jei nebendrauji su Kristumi maldoje ir Duonoje, kaip tu padarysi Jį žinomą kitiems? (Kelias, 105)

Jei kasdien atkakliai lankai pamokas, užsiėmimus tik todėl, kad ten įgyji žinių... labai ribotų, tai kaipgi gali pristigti kantrybės lankytis pas Mokytoją, visada trokštantį mokyti tave vidinio gyvenimo mokslo, kurio pobūdis ir turinys yra amžini? (Vaga, 663)

Galbūt tave gąsdina žodis „meditacija“. Jis primena tau juodai aptaisytas senas knygas, atodūsių ir poterių, lyg šabloniškų senų giesmių, atbalsį… Tačiau tai juk ne meditacija. Medituoti reiškia apmąstyti, kontempliuoti, kad Dievas yra tavo Tėvas, o tu – Jo vaikas, kuriam reikia pagalbos, ir paskui padėkoti už tai, ką Jis jau yra tau suteikęs, ir už visa, ką dar suteiks. (Vaga, 661)

Šventasis Rožinis yra galingas ginklas. Vartok jį su pasitikėjimu ir tu stebėsiesi rezultatu. (Kelias, 558)

Ar iš tikrųjų nori būti šventas? – Atlik mažą kiekvienos akimirkos pareigą: daryk tai, ką privalai, ir atsidėk tam, ką darai. (Kelias, 815)