„Dievas niekada nepralaimi“
Parpuolęs kelkis su dar didesne viltimi... Tik savimyla nesupranta, kad klaidų atitaisymas padeda pažinti save ir nusižeminti. (Vaga, 724)
„Suvokimas, kad esu Dievo vaikas, pripildo mane vilties“
Turbūt nėra nieko tragiškesnio žmogaus gyvenime, kai viltis klastojama ir iškraipoma, kai ji sudedama ne į Meilę, be paliovos gaivinančią, o į ką nors kita. (Dievo bičiuliai, 208)
„Labai svarbu krikščioninti visuomenę“
Kaip nori Mokytojas, tu turi – visiškai įsitraukęs į šį pasaulį, kuriame mums duota gyventi, į visus žmonių užsiėmimus – tapti druska ir šviesa. Šviesa, apšviečianti protus ir širdis; druska, teikianti skonį ir sauganti nuo gedimo. Todėl, jeigu tau stinga apaštalinio įkarščio, tu tapsi beskonis ir nenaudingas, apvilsi kitus, ir tavo gyvenimas taps absurdu. (Kalvė, 22)
„Kuo viltis?“
Štai žmonių be tikėjimo, be vilties panorama; štai smegenys, kurios nerimsta ant sielvarto ribos, ieškodamos gyvenimo prasmės... O štai tu suradai tikslą: tai Jis! Ir šis atradimas nuolat įšvirkš į tavo būtį naujo džiaugsmo, pakeis tave ir atskleis kasdienę didybę gražių dalykų, kurių tu nepažinai ir kurie išreiškia džiugų užmojį šio plataus kelio, vedančio tave pas Dievą. (Vaga, 83)
„Slaptas vidinio gyvenimo žavesys“
Iki šiol nesi perpratęs žinios, kurią mes, krikščionys, perduodame kitiems žmonėms; tai slaptas vidinio gyvenimo žavesys. Kokį naująjį pasaulį tu jiems pristatai! (Vaga, 654)
„Tobuli būna tik danguje“
„Kad kitas toks kupinas trūkumų!“ Na, gerai... Tačiau ką jau sakyti apie tai, jog tobuli būna tik danguje, jei tu irgi tampaisi su savo trūkumais, bet vis dėlto esi pakenčiamas ir net gerbiamas, mylimas meile, kurią Jėzus Kristus dovanojo saviesiems, kad ir kokias varganumo naštas jie nešiotų! – Išmok! (Vaga, 758)
„Niekada nenustokite praktikuoti dosnumą“
Tobulai mylėti Dievą, o bendraujant su artimu leistis valdomam egoizmo arba apatijos – tai nesuderinami dalykai. (Vaga, 745)
„Negana būti geram, reikia dar ir atrodyti tokiam“
Negana būti geram, reikia dar ir atrodyti tokiam. Ką gi pasakytum apie rožių krūmą, vedantį tik spyglius? (Vaga, 735)
„Didžiausia visų laikų revoliucija“
Dažnai man norisi šaukti daugybei moterų ir vyrų, kad kontoroje ir parduotuvėje, laikraštyje ir tribūnoje, mokykloje, dirbtuvėje, kasyklose ir laukuose, savo vidinio gyvenimo ir Šventųjų Bendravimo palaikomi jie turi būti Dievo nešėjai į kiekvieną aplinką, kurioje atsiduria, pagal aną Apaštalo mokymą: „Šlovinkite Dievą savo gyvenimu ir visada Jį nešiokitės širdyje“. (Kalvė, 945)
„Turime apmąstyti Kristaus istoriją“
Kasdienės minutės, skirtos Naujojo Testamento skaitymui, kaip patariau, tarsi dalyviui įsijaučiant ir dalyvaujant kiekvienoje scenoje, reikalingos tam, kad įkūnytum, įvykdytum Evangeliją savo gyvenime..., ir padėtum įvykdyti kitiems. (Vaga, 672)