Man suprantama, kai man rašei: „Kasdien „valandėlę“ skiriu maldai. O, jei to nedaryčiau!“ (Kelias, 106)
Šventas – be maldos? Netikiu tokiu šventumu. (Kelias, 107)
Plagijuodamas vieno užsienio autoriaus žodžius, pasakysiu tau, jog tavo, kaip apaštalo, gyvenimas vertas tiek, kiek verta tavo malda. (Kelias, 108)
Norėčiau, kad tavo elgesys būtų kaip Petro ir Jono: kad melsdamasis Jėzui, Jam kalbėtum apie savo draugų ir kolegų poreikius... O tada, savo pavyzdžiu, galėsi jiems sakyti: Respice in nos! – pažvelkite į mane! (Kalvė, 36)
Šventasis evangelistas Lukas pasakoja, kad Jėzus meldėsi... Kokia turėjo būti Jėzaus malda!
Neskubėdamas apmąstyk štai ką: mokiniai bendrauja su Jėzumi Kristumi, ir per šiuos pokalbius Viešpats juos moko, kaip jie turi melstis, – moko ne tik žodžiais, bet ir savo darbais. Ir Jis atskleidžia didį dieviškojo gailestingumo stebuklą: kad esame Dievo vaikai ir kad galime kreiptis į Jį taip, kaip vaikas kreipiasi į savo Tėvą. (Kalvė, 71)
Kai pradedi kiekvieną dieną taip, kad dirbtum kartu su Kristumi ir padėtum daugybei Jo ieškančių sielų, atmink, kad yra tik vienas kelias: kreiptis į Viešpatį.
Vien tik maldoje ir su malda išmokstame tarnauti kitiems! (Kalvė, 72)