„Savo darbo pašventinimas – ne chimera“
Savo darbo pašventinimas – ne chimera, o kiekvieno krikščionio, tavo ir mano, misija… – Tai atradęs derintojas sakė: „Iš laimės kraustausi iš proto, būdamas tikras, kad, valdydamas stakles ir dainuodamas, daug dainuodamas – širdyje ir garsiai – galiu tapti šventas… Štai koks mūsų Dievo gerumas!“ (Vaga, 517)
„Turime mylėti neturtą iš visos širdies“
Jei esame arti Kristaus ir sekame Jo pėdomis, turime iš visos širdies mylėti neturtą, neprisirišimą prie žemiškų gėrybių, nepriteklius. (Kalvė, 997)
„Lyg dar vienas Evangelijos veikėjas“
Duok Dieve, kad tavo elgesys ir kalba būtų tokie, jog visi, tave matydami ir girdėdami kalbant, galėtų sakyti: „Jis skaito Jėzaus Kristaus gyvenimą" (Kelias, 2)
„Darbas yra šventumo kelias“
Atsivertimas – akimirkos dalykas. Savęs pašventinimas yra viso gyvenimo darbas. (Kelias, 285)
„Dievas neatitraukia tavęs nuo pasaulio“
Dievas tavęs nepaima iš tavo aplinkos, neatitraukia tavęs nuo pasaulio: nei nuo tavo padėties, nei nuo tavo kilnių žmogiškų ambicijų, nei nuo tavo profesinio darbo... Jis nori, kad būtent ten būtum šventas! (Kalvė, 362)
„Pasitikėkite šventuoju Rafaeliu“
Juokiesi, kad sakau, jog turi „pašaukimą santuokai"? Iš tiesų turi būtent pašaukimą. Atsiduok šv. Rapolo globai, kad kaip Tobiją nuvestų tave skaistų iki kelio pabaigos. (Kelias, 27)
„Kai Jis su mumis, mums nėra ko bijoti“
Viešpaties kvietimas – pašaukimas – visada skamba taip: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.“ Taip, pašaukimas reikalauja atsižadėjimo, aukos. Tačiau kokia smagi pasirodo esanti auka – gaudium cum pace, džiaugsmas ir ramybė, – jei atsižadėjimas būna visiškas! (Vaga, 8)
„Mylintis Dievą atiduoda visą save“
Laikas – mūsų lobis, pinigai amžinybei pirkti. (Vaga, 882)
„Mes negalime prarasti nė valandėlės“
Pasiguodei mintimi, kad gyvenimas – tai eikvojimasis, degimas Dievo tarnystėje. Taip, visiškai eikvojantis Jam, ateis mirties išlaisvinimas, atnešiantis mums Gyvenimą. (Vaga, 883)
„Viską atiduok į Dievo rankas“
Viešpats tau yra davęs ne tik savo gausių ir veiksmingų malonių, bet galvą, rankas, proto galias, idant tavo talentai duotų vaisių. Dievas nori nuolat daryti stebuklus – prikelti mirusius, grąžinti klausą kurtiems, regėjimą akliems, gebėjimą vaikščioti luošiems... – per tavo pašventintą profesinę veiklą, paverstą Dievui malonia ir sieloms naudinga deginamąja auka. (Kalvė, 984)