Mylimiausieji: tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Rugsėjo 15 d. sukaks 45 metai nuo pal. Álvaro išrinkimo pirmuoju šv. Josemaríos įpėdiniu. Tai buvo labai svarbus momentas, kadangi žymėjo pradžią tęstinumo ir ištikimybės mūsų steigėjo palikimui, mokydamas mus įgyvendinti Opus Dei dvasią dabartinėje kiekvienos mūsų gyvenimo dienos situacijoje. Pal. Alvaras pradėjo šį laiką su asmenine ištikimybe; jame matome, kad šventumas kasdienybėje yra Dievo dovana, suteikta mums, kad būtume laimingi ir padarytume laimingus mus supančius žmones.

Kviečiu jus šiomis dienomis apmąstyti pal. Alvaro pavyzdį kaip tvirtos uolos - saxum - į kurią galėjo atsiremti mūsų Tėvas ir, kuris mokėjo palaikyti kitus. Tai buvo įmanoma pirmiausia dėka jo susivienijimo su Jėzumi Kristumi, jo ištikimybės, ramybės ir džiaugsmo šaltiniu. Tuo pačiu Kristus gali tapti kiekvienai ir kiekvienam, nes Kristus yra „mūsų gyvenimo gyvenimas“, kaip sakydavo šv. Josemaría. (Kryžiaus kelias, XIV-oji stotis). Šios metinės yra puiki proga atnaujinti troškimą, kad mes taip pat tęstume ištikimą tarnystę Bažnyčiai ir visoms sieloms.

Labai nedaug laiko praėjo nuo 29 naujų Prelatūros kunigų šventimų; mūsų padėką Dievui už kunigystės dovaną ir toliau telydi mūsų malda už juos.

Rugsėjo 15 d. liturgijoje minime Sopulingąją Švč. Mergelę Mariją. Ji, tvirta prie Kryžiaus, teišprašo mums iš Viešpaties, kad būtume asmeniškai ištikimi tęstinumui. Tai reikalauja, vienaip ar kitaip, būti su Jėzumi ant Kryžiaus palaikomi Marijos.

Su visa meile jus laimina

jūsų Tėvas

Roma, 2020 m. rugsėjo 10 d.