Mylimieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Šiandien kartu su visa Bažnyčia ypač kontempliuojame Švenčiausiąją Jėzaus Širdį. Ši diena yra proga leistis būti iš naujo nustebintiems nuostabios tikrovės, kad Dievas norėjo priartėti prie žmonių, netgi tapti vienu iš mūsų, turėti širdį kaip mūsų - tiek įvairių prasmių. Todėl man į galvą ateina paguodžiantis Viešpaties kvietimas: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mt 11, 29).

Jėzus trokšta mums, kasdienių užsiėmimų sūkuryje, tikros ramybės, vidinės taikos ir atilsio. Ir rodo mums kelią: vis labiau susitapatinti su Juo, su Jo Širdies nuolankumu ir romumu. Kaip rašo šv. Josemaria: „Jėzus gali mus pamokyti, ir Jis tai daro nuolat: exemplum dedi vobis - aš jums daviau nuolankumo pavyzdį. Aš tapau tarnu, kad Jūs išmoktumėte romia ir nuolankia širdimi tarnauti visiems žmonėms“ (Dievo bičiuliai, nr. 103).

Prašykime Viešpaties, savo maldoje, kad duotų mums širdį pagal savo Širdį. Tuo būdu rasime „savo sieloms atgaivą“ ir taip pat savo artimųjų sieloms. Galime taip pat būti dėkingi už daugybę įvairaus pobūdžio tarnysčių, kurias matėme pastaraisiais mėnesiais, dažnai šalia kiekvieno iš mūsų.

Per iškilmę, kurią šiandien švenčiame, dažniau prisiminkime trumpą maldą, kurią kartodavo šv. Josemaria: Cor Iesu sacratissimum et misericors, dona nobis pacem. Glaudžiamės prie Jo gailestingumo melstis taikos sielose, Bažnyčioje, pasaulyje, ir toliau prašyti pandemijos pabaigos, kuri daugelyje vietų vis dar neša skausmą. Ir pasivedame motiniškam Mergelės Marijos, gailestingumo Motinos, taikos Karalienės užtarimui.

Su visa meile jus laimina

jūsų Tėvas

Roma, 2020 m. birželio 19 d.