Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Praėjusį rugsėjį Romoje kelias dienas skyrėme apmąstyti krikščioniškojo ugdymo būtinybę ir su juo susijusius iššūkius mūsų laikais. Prisiminėme, tarp kitų aspektų, mūsų Tėvo įsitikinimą, kad Dievo darbe teikiamas ugdymas turi būti nukreiptas į „ugdymą krikščionių pilnų optimizmo ir užsidegimo, kurie gebėtų pasaulyje gyventi savo dievišką nuotykį“ (1939-10-02 laiškas).

Gyvenkime - ir padėkime kitiems gyventi - su vilties kupinu optimizmu, žinodami, kad galime remtis ne tik, ir ne visų pirma, savo varganomis jėgomis, o Dievo malone (plg. Mt 28, 20). Užsidegę, nepasiduodantys inercijai, atidūs Šventosios Dvasios įkvėpimams (plg. 2 Kor 3, 6). Tokiu būdu galėsime kasdien su šventa drąsa leistis į nuotykį nešti Kristaus draugystę visiems žmonėms kasdienio gyvenimo kontekste (plg. Mk 16, 15).

Dabar, kai iš naujo artėja spalio 2 d., šie pamąstymai gali mums padėti toliau puoselėti savyje ir daugelyje kitų žmonių optimizmą ir užsidegimą dalyvaujant nuotykyje Kristaus iškėlimo į visų žmogiškųjų užsiėmimų viršūnę.

Baigdamas šias eilutes, norėčiau jūsų prašyti maldų už Popiežiaus Pranciškaus paskelbto ypatingojo misijų mėnesio vaisius ir už vyskupų sinodą, kuris prasidės kelių dienų bėgyje Romoje.

Su visa meile, jus laimina

jūsų Tėvas

Roma, 2019 m. spalio 1 d.