Vienintelis Opus Dei tikslas visada buvo šis – prisidėti, kad pasaulio viduryje, tarp pasaulietiškų tikrovių ir iniciatyvų, būtų visų rasių ir socialinių padėčių vyrų ir moterų, kurie dėtų pastangas mylėti ir tarnauti Dievui bei žmonėms – eiliniame darbe ir eiliniu darbu (…).

Jeigu norėtume rasti palyginimą, paprasčiausia suprasti Opus Dei galvojant apie pirmųjų krikščionių gyvenimą. Jie visavertiškai įgyvendino savo krikščioniškąjį pašaukimą – rimtai siekė tobulumo, kuriam buvo pašaukti vien dėl paprasto ir kartu stulbinančio dalyko – Krikšto. Jie išoriškai nesiskyrė nuo kitų gyventojų. Opus Dei nariai yra paprasti žmonės, dirba įprastus darbus, gyvena pasaulio viduryje, kaip jiems ir dera – tai krikščionys, kurie nori uoliai atsiliepti į tai, ko reikalauja jų tikėjimas. (Pokalbiai, 10 ir 24)