Krikščioniškasis tikėjimas ir pašaukimas veikia ne vieną kurią nors egzistencijos dalį, bet ją visą. Santykiai su Dievu būtinai reikalauja atsidavimo, visiško išsižadėjimo. Tikintis žmogus visuose gyvenimo lygmenyse mato naują perspektyvą: tą, kurią mums suteikia Dievas.

Jūs, drauge su manimi švenčiantys šią šventojo Juozapo šventę, esate skirtingų profesijų žmonės; jūs skirtinguose kraštuose turite savo darbą, namus, esate skirtingų rasių ir kalbate skirtingomis kalbomis. Jūs lavinotės įvairių aukštųjų mokyklų auditorijose, dirbtuvėse ir įstaigose. Jūs metai po metų dirbote pagal savo profesiją, užmezgėte daugelį profesinių ir asmeninių ryšių, padėjote spręsti kilusius sunkumus savo įmonėse ar susidūrę su visuomenės problemomis.

Tai nuostabu. Dar kartą primenu, kad visa tai nėra svetima Dievo planui. Jūsų žmogiškasis pašaukimas yra jūsų dieviškojo pašaukimo dalis. Ir net labai svarbi jo dalis. Štai kodėl, siekdami šventumo ir drauge prisidėdami prie aplinkinių pašventinimo, jūs turite pašventinti savo darbą bei aplinką, savo profesiją arba amatą, kurie ypač veikia jūsų žmogiškąją asmenybę, formuoja jūsų būdą gyventi pasaulyje. Turite pašventinti savo namus, šeimą ir savo šalį, kurioje gimėte ir kurią mylite. (Kristus eina pro šalį, 46)