Jėzus pasiliko Eucharistijoje iš meilės..., dėl tavęs.

– Pasiliko žinodamas, kaip Jį priims žmonės... ir kaip Jį priimi tu.

– Pasiliko, kad Jį valgytum, kad Jį lankytum ir pasakotum savo reikalus, ir bendraudamas su Juo maldoje šalia Tabernakulio bei priimdamas Sakramentą, kasdien vis labiau įsimylėtum ir padarytum, kad kitos sielos – daug jų! – eitų tuo pačiu keliu. (Kalvė, 887)

Kai priimi Viešpatį Eucharistijoje, dėkok Jam iš visos širdies už tai, kad yra toks geras, jog būna su tavimi.

– Ar niekad nesusimąstei, kad praėjo amžių amžiai, kol atėjo Mesijas? Patriarchai ir pranašai su visa Izraelio tauta prašė: Žemė ištroškusi, Viešpatie, kad ateitum!

– O kad toks būtų ir tavo meilės laukimas. (Kalvė, 991)

Išdidink savo tikėjimą šventąja Eucharistija. –Apstulbk prieš šią neišsakomą tikrovę: turime su savimi Dievą, galime Jį priimti kasdien ir, jei norime, nuoširdžiai su Juo kalbėtis, kaip kalbama su draugu, su broliu, su tėvu, kaip kalbama su Meile. (Kalvė, 268)