Profesinės užduotys (šeimininkavimas namuose irgi yra pirmaeilė profesija) – tai žmogiškosios būtybės orumo paliudijimas; proga ugdyti savo asmenybę; vienybės ryšys su kitais; išteklių šaltinis; priemonė prisidėti prie visuomenės, kurioje gyvename, tobulėjimo ir skatinti visos žmonijos pažangą...

– Krikščioniui ši perspektyva dar platesnė ir gilesnė, nes darbas – Kristaus prisiimtas kaip atpirkta ir atperkanti tikrovė – tampa šventumo priemone ir keliu, konkrečia pašventinama ir pašventinančia užduotimi. (Kalvė, 702)

Dirbk su džiaugsmu, ramybe, Dievo artumu.

– Taip įvykdysi savo užduotį, be to, su sveiku protu: pasieksi tikslą, nors tave įveikia nuovargis, viską užbaigsi iki galo... ir tavo darbai patiks Dievui. (Kalvė, 744)

Turi visą dieną palaikyti nuolatinį pokalbį su Viešpačiu, o jį maitina ir tavo profesinės veiklos įvykiai.

– Eik mintyse prie Tabernakulio... ir aukok Viešpačiui darbą, kurį šiuo metu atlieki. (Kalvė, 745)