Opus Dei

Kartu su visa Bažnyčia džiaugiamės, kad Švč. Mergelė Marija, (Dievo) Jėzaus Kristaus Gimdytoja, su siela ir kūnu buvo paimta į dangiškąją garbę.

„Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs“ (Lk 20, 18). Jei vienu žodžiu reikėtų apibūdinti jos gyvenimą, šis žodis būtų meilė. Meilė paskatino ją nepaliaujamai ieškoti Kristaus, leido jai tapti pirmąja Jo prisikėlimo liudytoja bei Apaštalų Apaštale.

Šv. Jonas Krikštytojas buvo Kristaus pirmtakas. Mes irgi, kaip Jonas, galime paruošti kelią aplinkiniams, kad susipažintų su Jėzumi.

Gegužės 31 d. minime Marijos apsilankymą pas savo pusseserę Elzbietą: „Atgręžk akis į Mergelę ir įsižiūrėk, kaip Ji gyvena ištikimybės dorybe. Prireikus Jos Elzbietai, pasak Evangelijos, Ji susiruošia «cum festinatione» - džiugiai skubėdama“.

„Dažnai bendrauk su Šventąja Dvasia - pataria šv. Chosemarija -, ta, kuri turi padaryti tave šventą. Neužmirški, kad esi Dievo šventovė. Parakletas yra tavo sielos gelmėje: atidžiai Jo klausykis ir paklusniai priimk Jo įkvėpimus“ (Kelias, 57).

Dangaus Karalienė (lot. Regina Coeli) - malda Švč. Mergelės Marijos garbei giedama ar kalbama Velykų laiku, nuo Velykų vigilijos iki Sekminių, vietoje Viešpaties Angelo.

„Kristus gyvas, Jis yra mūsų viltis ir pati gražiausia šio pasaulio jaunystė“ (Christus vivit, 1).

„Gerbk Šventosios Marijos stiprybę: Kryžiaus papėdėje, perverta didžiausio žmogiško skausmo (nėra kito tokio skausmo kaip Jos skausmas), pilna dvasios tvirtybės. Ir prašyk Ją tos stiprybės, kad irgi mokėtum stovėti prie Kryžiaus“ (Kelias, 508).

Didįjį ketvirtadienį įžengiame į Velykų tridienio - Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo - slėpinį. „Įsteigdamas Eucharistiją kaip amžiną savo paties ir savo Velykų atminimą, Jis šį aukščiausią apreiškimo aktą simboliškai įkėlė į gailestingumo šviesą. Tame pačiame gailestingumo horizonte Jėzus išgyveno savo kančią ir mirtį, visiškai suvokdamas didį meilės slėpinį, turėjusį įvykti ant kryžiaus“ (Misericordiae Vultus, 7).

Kovo 25 d. Bažnyčia švenčia išganymo pažadų išsipildymo paskelbimą. Tai Įsikūnijimo šventė: amžinasis Tėvo Sūnus įžengia į istoriją, tampa žmogumi Marijos, nuolankios Izraelio tautos mergaitės, kūne.