Vyskupas Echevarria: šiandien norėčiau tik padėkoti

Opus Dei prelato žodis palaimintojo Josemaria kanonizacijos datos paskelbimo proga

Popiežius ką tik paskelbė kanonizacijos ceremonijų datas devyniems palaimintiesiems. Tai vienas kunigas, penki vienuoliai, dvi vienuolės ir vienas pasaulietis. Visi jie gyveno skirtingu laiku, skirtingose šalyse ir skirtingomis aplinkybėmis. Bet mes galime pastebėti ir tam tikrų visiems bendrų bruožų. Per šventųjų gyvenimą mes visada pažįstame dvasinį Bažnyčios vaisingumą, kaip šventumo sėklą paskleistą pasaulyje krikščionišku jos vaikų liudijimu.

Tėvas Pijus, būdamas ištikimas savo kapučino dvasiai, primena mums mus giliai mylinčio Dievo meilę, perteiktą per Bažnyčios sakramentus, ypač per Atgailą ir Eucharistiją. Juan Diego buvo pirmasis, kuriam apsireiškė Mergelė Marija Gvadelupėje, kur kiekvienais metais ten Jai meldžiasi milijonai maldininkų. Josemarios Escrivos gyvenime mes regime ryškų šviesos pėdsaką, paliktą krikščionių tėvų, iš kurių jis gavo be galo vertingą tikėjimo dovaną, taip pat mes matome įtaką Vyskupų, kurie rėmė jo evangelizacijos uždavinių plėtotę; daugybės kunigų, vienuolių vyrų ir moterų, su kuriais jis palaikė broliškus ryšius visą gyvenimą. Be to, pėdsaką paliko ir tūkstančiai pasauliečių, kurie priėmė jo mokymą apie kasdienio darbo pašventinimą pasaulyje ir tai įgyvendino tikrovėje.

Būtent dėl to šiandien norėčiau tiktai padėkoti. Norėčiau pareikšti dėkingumą Šventajai Trejybei, kuri mums dovanoja šventuosius; Šventajai Bažnyčiai, Dievo vaikų šeimai, suvienytai meilės ryšio; palaimintojo Josemarios tėvams, broliui ir seseriai; visiems kunigams, vienuoliams, pasauliečiams, vyrams ir moterims, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie jo dvasinio ugdymo. Taip pat iš visos širdies dėkoju visiems vargšams ir ligoniams, kurie dosniai atidavė jam vienintelį savo turtą: savo skausmą paversdami malda už „Opus Dei” įkūrėjo kunigišką darbą. Manau, kad dabar yra tinkamas laikas paminėti tuos tūkstančius asmenų, kurių vardai dažniausiai net nėra žinomi. Ir taip pat turime ypatingą progą vėl iš naujo prisiimti atsakomybę, nenustoti melstis ir mylėti tuos, kurie mus supa, nes visi esame pašaukti siekti šventumo.