Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!
Švč. Mergelės Marijos tėvų, šv. Joakimo ir šv. Onos, liturginis minėjimas, kurį švęsime liepos 26-ąją, mane skatina dėkoti Viešpačiui už tai, kad Dievo Darbas yra tikra šeima. Kaip rašė šv. Chosemarija: „Mano vaikai, visi, kurie priklausome Dievo Darbui, tampame viena šeima. Visgi mūsų šeimyniškumas nėra grindžiamas gyvenimu po vienu stogu. Kaip ir pirmieji krikščionys, mes esame cor unum et anima una (vienos širdies ir vienos sielos) (Apd 4, 32), ir niekas Dievo Darbe niekada neturėtų patirti abejingumo kartėlio“ (11 laiškas, 23).
Ačiū Dievui, kad neleidžiame, jog kas nors Dievo Darbe jaustų tą abejingumo kartėlį. Dėl to stengiamės, kad mūsų charakterių skirtumai, skirtingi darbo grafikai ar labai įvairios kasdienio gyvenimo aplinkybės kartais nepaskatintų tam tikro abejingumo vieni kitiems. Tam, kad visi būtume vienos širdies ir vienos sielos, būtina įsisąmoninti, jog kiekvienas mūsų brolių reikalas tikrai yra ir mūsų reikalas. Tad, nedvejokime prašyti Viešpaties, kad suteiktų mums tokią širdį, kaip ir Jo; širdį, kuri „pranoksta pati save ir todėl gali įveikti visas kliūtis“ (Kryžiaus kelias, VIII, 5). Mąstant, kaip Kristus mirė už mus, atpažįstame meilę, nepažįstančią „jeigu“ ir vedančią net iki gyvybės paaukojimo už savo brolius. Popiežius Leonas XIV neseniai priminė: „Jėzus yra tikros meilės Dievui ir žmogui apreiškimas. Meilės, kuri save dovanoja, o ne pasisavina, meilės, kuri atleidžia, o ne reikalauja, meilės, kuri gelbsti ir niekada neapleidžia“ (Leonas XIV, Viešpaties angelo malda, 2025 m. liepos 13 d.)
Artimiausiomis dienomis Romoje prasidės Jaunimo jubiliejus. Melskimės, kad dalyviams tos dienos būtų reikšmingas įvykis jų gyvenimuose, tikras susitikimas su gyvuoju Kristumi: Jis yra viltis, kuri neapgauna (plg. Rom 5,5), vienintelis, kuris gali patenkinti mūsų laimės troškimą.
Ir toliau melskimės už statuto rengimo darbą; jį, kaip jums pranešiau, šiuo metu peržiūri Šventasis Sostas.
Su visa meile jus laimina
jūsų Tėvas
Pamplona, 2025 m. liepos 21 d.