Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!

Šv. Josemaria savo žodžiu ir pavyzdžiu ragindavo mus sentire cum Ecclesia; gyventi visiškoje vienybėje su Bažnyčia. Vienybėje, kuri leidžia mums džiaugtis Bažnyčios džiaugsmais ir kentėti kartu su ja.

Sunkiais metais, kai šv. Paulius VI tvirtino, kad „šėtono rūkas“ buvo įsismelkęs Bažnyčioje, mūsų Tėvas pabrėždavo, kad atėjo maldos ir atsiteisimo laikas. Norėčiau, kad tas pats paraginimas nuskambėtų mūsų sielose ir dabar, akivaizdoje dabartinės situacijos – kitokios, tačiau ne mažiau sunkios negu tuometinė – kurioje doktrininį sumišimą ir praktines klaidas lydi labai skausmingas pasidalijimas. Stenkimės būti geri Bažnyčios vaikai, savo malda padėdami Popiežiui jo misijoje būti regimu tikėjimo ir bendrystės ženklu.

Dukterys ir sūnūs, dabartinių sunkumų - be abejo, rimtų - suvokimas, neturėtų mūsų paversti pesimistais ar atimti viltį. Pirmiausia dėl to, kad, nors ir sudaryta iš silpnų moterų ir vyrų, Bažnyčia yra Dievo Tauta, Kristaus Kūnas ir visuotinis išganymo sakramentas. Kita vertus, kaip mums sakydavo tėvas Javieras - ką ir patys patiriame - „kiek gerų žmonių yra pasaulyje!“

Maldoje už Bažnyčią dažnai kreipkimės į šv. Mykolą Arkangelą, kaip prieš kelis mėnesius prašė Popiežius Pranciškus, į šv. Juozapą, visuotinės Bažnyčios globėją, ypač per artėjančią kovo 19 d. ir, visada, į Mergelę Mariją, Mater Ecclesiae.

Šios Gavėnios pradžioje su visa meile jus laimina,

Jūsų Tėvas

Roma, 2019 m. kovo 7 d.