Visų pirma, visiems linkiu laimingų šv. Kalėdų!
Iki jų jau labai mažai dienų. Būtent šio mėnesio 24 dieną prasideda jubiliejus, kurį Popiežius skiria kai kam, kas mums visiems labai svarbu – tai viltis.
„Viltis neapgauna“. Šiais šv. Pauliaus žodžiais, prasideda dokumentas, kuriuo Popiežius paskelbė šiuos jubiliejinius metus. Viltis, kuri neapgauna.
Bet kokia gi tai viltis? Šiame pasaulyje yra daug vilčių, gerų, tačiau jos neišsipildo. Viltis, kuri neapgauna, gerai tai žinome, ta viltis – kaip sako šv. Paulius laiške kolosiečiams –, yra viltis, kuri yra danguje (plg. Kol 1, 5).
Sakome „viltis danguje“ – ne kad tai yra kažkas tolimo, bet kalbame apie dangų, kuris reiškia „Dievas yra su mumis“. Tai Dievo jėga, Dievo meilė. Tokia yra mūsų vilties garantija. Viltis, kuri tikrai neapgauna. Mes galime apgauti Dievą, tačiau Dievas niekada mūsų neapgauna.
Dabar, šiomis artimomis Kalėdų dienomis, matysime Dievą, kuris dėl mūsų tampa vaikeliu, kuris mums atsiduoda, kuris tam tikra prasme perkeičia ir mūsų gyvenimą, Betliejaus šaltį, tamsą, skurdą į didžiulį turtingumą – Dievo meilės mums, Jo atsidavimo mums, kiekvienai ir kiekvienam iš mūsų.
Todėl Kalėdos visada yra priežastis džiaugtis, švęsti. Tuo pačiu, prisiminti, kad tos Vilties, kurią Viešpats mums davė, trūksta daugeliui žmonių. Todėl ir mus apaštalinis užsidegimas skatina veikti. Ne todėl, kad būtume geresni, bet dėl to, kad Dievo malonės dėka gavome tikėjimą, viltį – taip pat ir tam, kad tuo dalintumės.
Matome, koks yra pasaulis: tiek daug sunkumų, karų, skurdo, nesutarimų – bet sykiu jame tiek daug gerų žmonių. Dažnai tai apsvarstome – kiek daug gerų žmonių. Visi galime bendradarbiauti, kad šis gėris labiau išsiskleistų, ypač su žvilgsniu, nukreiptu į ką tik Užgimusį [Jėzų], į Mergelę Mariją, į šventąjį Juozapą. Tai, kaip Dievas save dovanoja, stulbina – tai dėl kiekvieno iš mūsų.
Tačiau mums reikia tikėjimo. Tikėjimo Viešpačiu, tikrumo dėl Jo meilės. Dabar prisimenu vieną maldą, kurią dažnai kartodavo šv. Chosemarija, ir mus mokė ją kartoti, kai kreipiamės į Viešpatį: ugdyk mumyse tikėjimą, viltį ir meilę.
Kadangi mums reikia, kad Dievas duotų [tikėjimo] dovaną, kad turėtume viltį ir kad galėtume dalintis ja su kitais, kartu su meile, atsidavimu, tarnyste – būtent tai daro mus laimingus. Labai gerai tai žinome – šv. Chosemarija sakydavo, kad laimingu padaro ne patogus gyvenimas, o meilės kupinas gyvenimas (plg. Vaga, 795). Ši meilė – tai save dovanoti, atsiduoti. Ne egoizmas, o priešingai.
Žvelgiame į paslaptį šio Dievo, kuris mums taip visiškai atsiduoda. Kalėdos yra proga atnaujinti savo troškimą tarnauti, save dovanoti, nes būtent tai daro mus laimingais, džiaugsmingais ir veiksmingais.
Meldžiuosi už visus jus, už jus visas. Žinoma, prašau melstis už mano intencijas, už visus vykstančius darbus, taipogi dabar – už Dievo Darbą statutą, už daugybę apaštališkų intencijų visame pasaulyje, visų pirma, kad visada daug melstumės už Popiežių, už jo intencijas, už visą Bažnyčią.
Dar kartą linkiu labai laimingų šv. Kalėdų. Laiminu jus ir pasitikiu visų jūsų malda, taip pat malda už mane ir mano intencijas. Telaimina jus Dievas.