Penki žingsniai, kad pašventinum savo kasdienybę
1. Mylėti savo dabartinę tikrovę
2. Atrasti „kažką dieviško“ paslėpto detalėse
3. Siekti gyvenimo vienovės
4. Matyti kituose Kristų
5. Viską daryti iš Meilės
1. Mylėti savo dabartinę tikrovę
„Ar iš tikrųjų nori būti šventas? – klausdavo šventasis Chosemarija. – Atlik mažą kiekvienos akimirkos pareigą: daryk tai, ką privalai, ir atsidėk tam, ką darai“.
Šis „kasdienos šventasis“ mus kviečia iš tiesų pasinerti į kasdienybės nuotykį: „Mano vaikai, kito kelio nėra: arba mes sugebame rasti Viešpatį savo kasdienybėje, arba Jo niekada nesurasime“.
2. Atrasti „kažką dieviško“ paslėpto detalėse
Šventasis Chosemarija sakydavo: „Gyvename, tarsi Viešpats būtų toli, ten, kur spindi žvaigždės, ir niekaip neįsisąmoniname, kad Jis visuomet yra greta“. Kaip Jį surasti, kaip sukurti santykį su Juo? „Pačiose įprasčiausiose aplinkybėse slypi kažkas švento, dieviško, o kiekvienam iš jūsų tą kažką reikia atrasti“.
Išties reikia visas kasdienio gyvenimo aplinkybes, malonias ir ne tokias malonias, paversti dialogu su Dievu. O tai ir yra kontempliacija: „Tačiau šis paprastas darbas – toks pat, kokį atlieka tavo bendradarbiai – tau turi būti nuolatinė malda su tais pačiais mielais žodžiais, bet kasdien su vis kitokia muzika. Tai tikra mūsų misija – šio gyvenimo prozą paversti vienuolikaskiemeniu posmu, herojiška poezija“.
3. Siekti gyvenimo vienovės
Čia, pasak Chosemarijos, yra mūsų dialogo su Dievu „žaliava“. Jis kvietė „sumaterialinti” dvasinį gyvenimą. Taip siekiama pašalinti pagundą „gyventi dvigubą gyvenimą: vienokį – vidinį, santykių su Dievu, gyvenimą, kitokį – šeimyninį, profesinį, visuomeninį, t.y. žemiškųjų reikalų gyvenimą“.
4. Matyti kituose Kristų
Mūsų kasdieninis gyvenimas susideda iš šeimos, draugystės bei profesinių santykių... Džiaugsmo kaip ir neišvengiamų įtampų šaltinių.Pasak šventojo Chosemarijos, paslaptis yra sugebėti „atpažinti Kristų mūsų broliuose ir seseryse – kituose žmonėse. (...) Joks vyras ar moteris nėra atskira eilutė ar posmas – visi sudarome vieną poemą, kurią rašo Dievas, kviesdamas mus laisvai bendradarbiauti.“
Kasdieniai santykiai nuo šios akimirkos taip pat įgauna nenumatytą svarbą. „Vaikas. Ligonis. Ar šiuos žodžius rašydamas nejauti pagundos pradėti juos didžiosiomis raidėmis? Juk meilės pripildytai sielai vaikai ir ligoniai yra Jis.“
5. Viską daryti iš Meilės
„Viską, ką darote, darykite iš Meilės. Tada nebus mažų dalykų – viskas bus didinga“. Tai, be abejo, yra svarbiausia šventojo Chosemarijos dvasingumo mintis. Nekalbama apie tai, kad reikia bandyti daryti žygdarbius ar laukti ypatingų aplinkybių, kad elgtumės herojiškai. Svarbiau yra nuolankiai stengtis mažas kasdienes kiekvienos akimirkos pareigas atlikti įdedant visą meilę ir visą, kokį tik galime, žmogišką tobulumą.