Šiomis skausmo akimirkomis kartu su visa Bažnyčia kreipiame savo maldą į Viešpatį už mūsų mylimo Popiežiaus Pranciškaus sielą. Dievas jį apdovanos už kilniadvasišką atsidavimą tarnystei Dievo Tautos ir viso pasaulio labui.

Popiežius giliai tikėjo Dievo gailestingumu, o viena iš pagrindinių jo pontifikato gairių buvo būtent skelbti gailestingumą šiandienos vyrams ir moterims. Savo pavyzdžiu jis mus skatino priimti ir patirti Dievo, kuris nepailsta mums atleisti, gailestingumą ir, iš kitos pusės, patiems būti gailestingiems su kitais žmonėmis; tai jis pats nepaliaujamai įgyvendino daugybe švelnumo kupinų gestų – tai centrinė jo liudijimu pagrįsto mokymo dalis.

Šv. Chosemarija mums sakydavo: «Priimk Popiežiaus žodžius su religiniu, nuolankiu, vidiniu ir veiksmingu pritarimu ir lyg aidas perduok juos toliau» (Kalvė, 133). Tepaskatina Popiežiaus Pranciškaus pavyzdys mus aidu perduoti šį liudijimą, toliau keliauti kaip gailestingumo apaštalams pasaulyje, kuris yra nusėtas abejingumo ir smurto žaizdomis.

Kreipkimės į Šventąją Mariją, Mater spei, kaip į Ją mėgdavo kreiptis Pranciškus: „Jos visas gyvenimas buvo paženklintas žmogumi tapusio Gailestingumo artumo“ (Misericordiae Vultus), kad taip pat ir mes vieną dieną galėtume regėti Dievą veidas į veidą.