Iškoduoti Da Vinčį: Opus Dei įvaizdį filme padeda iššifruoti priešingybės

„Romane mano pašaukimas – narystė Opus Dei yra toks miglotas, kad nusprendžiau pati susikurti kodą.“

„Da Vinčio kodo“ skaitymas nebuvo linksmiausias mano gyvenimo nuotykis, tačiau skaitydama pamačiau, kad romane tiek nežmoniškai daug prasimanymų, kad žmonės kiaurai permatys Dano Browno Opus Dei parodiją ir patys imsis tyrinėti.

Praeitą savaitę žiūrėjau filmą ir iškart supratau, kaip Ronas Howardas pasikliauja absurdiškais romano teiginiais, kad ekranizacija įgautų galios. Filme mano pašaukimas – narystė Opus Dei yra toks miglotas, kad nusprendžiau pati susikurti kodą ir išnarplioti kelis didžiausius filmo prasimanymus.

Jei ketinate eiti žiūrėti filmo ir norite pažinti tikrąjį Opus Dei, tiesiog turėkite omeny vieną esminį žodį: „PRIEŠINGAI“.

Taip, iš tikrųjų paprasta.

Prieš eidami į kiną galit truputį pasipraktikuoti, nes kaskart, kai bus minimas ar rodomas Opus Dei, turėsite verstis kūlio ir galvoti :“PRIEŠINGAI“.

Štai jums apšilimas: Howardo pasaulyje Opus Dei saulė teka vakaruose, o realiame pasaulyje Opus Dei saulė teka iš rytų.

Pasiruošę iškoduoti filmą?

 

Silas yra Opus Dei vienuolis.

Priešingai: Opus Dei ne tik nėra vienuolių, bet mes esam paprasti piliečiai, gyvenantys pasaulyje su kitais.

Silas neriasi iš kailio žudydamas žmones.

Priešingai: mes skiriam daug laiko ir jėgų padėti žmonėms.

Jam „plaunamos“ smegenys ir jis elgiasi kaip robotas.

Priešingai: mes džiaugiamės savo laisve ir kruopščiai stengiamės gyventi protingai.

Prieš ir po žudynių, siekdamas atsikratyti kaltės, jis praktikuoja žiaurų, kruviną, nežmonišką kūno marinimą.

Priešingai: tie mūsų nariai, kurie praktikuoja kūno marinimą, marinasi simboliškai, prisimindami Jėzaus Kristaus meilę mums (o kraują atiduodam Raudonajam Kryžiui).

Vyskupas Aringarosa yra žiaurus, o Opus Dei nuolat konfliktuoja su Bažnyčia.

Priešingai: Opus Dei prelatas Chavjeras Ečevarija yra romus ir mylintis kunigas, nuolankiai ir ištikimai tarnaujantis Bažnyčiai bei Popiežiui.

Išgirsit, kaip Robertas Lengdonas sako: „Fašistinis Opus Dei“ (to knygoje, beje, nėra).

Priešingai: Opus Dei – ne politinė, o dvasinė organizacija.

Bezu Fašas (Howardo paverstas Opus Dei nariu) segi ženkliuką su Opus Dei simboliu.

Priešingai: mes nenešiojam jokių išorinių ženklų, viso labo vaikštom ir kalbam.

Fašas niūrus ir liūdnas.

Mes savo džiaugsmu užkrečiam ir draugus.

Jis blaškosi tarp profesinės pareigos ir vyskupo nurodymų.

Mes vadovaujamės savo sąžine ne tik darbe, bet ir visur kitur.

 

Tačiau pats sunkiausias kodas, kurį jums teks iššifruoti, yra nepastebimas, bet nuolatinis filmo priešiškumas krikščionims ir pamatinei krikščionybės bei Opus Dei misijai: Išvaduojančiai meilei.

Tik sėkmingai pasitelkę Opus Dei kodą, iššifruosit ir Opus Dei paslaptį.

Pastangos nenueis perniek.

 

Monique David